2024 m. liepą buvo įregistruotas įstatymo projektas, kurį priėmus neveiksnumas būtų taikomas tik itin kraštutiniais atvejais.
Negalią turintiems gyventojams būtų suteiktos galimybės gauti visokeriopą pagalbą. Be to, už jų turtą atsakingi globėjai negalėtų kištis į kitus sprendimus jų asmeniniame gyvenime.
Ką reiškia neveiksnumas ir ribotas veiksnumas?
Advokatės Kristinos Raulinaitienės aiškinimu, ribotas veiksnumas dažniausiai nustatomas dėl psichikos ligų, pvz., šizofrenijos, kai asmuo yra kaip ir pajėgus vertinti situacijas, bet ne visiškai.
Tad asmuo, norėdamas sudaryti sandorius tose srityse, kuriose yra pripažintas ribotai veiksniu, privalo gauti globėjo sutikimą.
Tuo metu neveiksnumas nustatomas tuomet, kai asmuo visiškai negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje, o joje sprendimus už asmenį jau pilnai priima jo globėjas.
Pašnekovė pabrėžė, kad tai nereiškia asmens pripažinimo neveiksniu visose srityse – konkrečias sritis, kur asmuo negali priimti sprendimų, nustato psichiatrijos ekspertas.
Tačiau visiškai neveiksnus asmuo negali sudaryti testamento, pasirūpinti higiena ir buitimi, savarankiškai kreiptis į medikus, sudaryti santuokos, darbo sutarties, balsuoti rinkimuose ir t. t., vardijo advokatė.
Kur kreiptis dėl neveiksnumo ir kas jį nustato?
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė Svajonė Rainienė nurodė, kad tose srityse, kur asmuo negali veikti savarankiškai, vietoje pagalbos yra visiškai arba iš dalies apribojamos jo teisės – veiksnumas.
Vis tik advokatė laikosi kitos nuomonės: „Yra tekę susidurti su situacijomis, kai pasinaudoję tokių asmenų pažeidžiamumu kiti asmenys įgyja jų nekilnojamąjį turtą už visiškai neadekvačią rinkai kainą.
Arba piktybiškai pasinaudodami jų patiklumu parduoda menkavertį daiktą už kelis tūkstančius eurų siekiančią kainą.“
Tad pripažinimas neveiksniu paskiriant globėją, K. Raulinaitienės vertinimu, yra pagalba tokiam asmeniui savo teises įgyvendinti per atstovą.
Teisingumo ministerijos atstovas Paulius Žeimys aiškino, kad pripažinti asmenį neveiksniu ar iš dalies veiksniu gali teismas, kai prašymą jam pateikia vienas iš šių žmonių:
- sutuoktinis;
- tėvai;
- pilnamečiai vaikai;
- globos (rūpybos) institucija;
- prokuroras.
Teisininkės aiškinimu, globėjas yra atrenkamas atsižvelgiant į jo galimybes, santykius su asmeniu, teistumus. Jis taip pat gali būti ir nušalinamas.
K. Raulinaitienė paminėjo, kad, asmeniui pasveikus, jis ar jo artimieji vėl gali kreiptis į teismą dėl pripažinimo veiksniu.
Šią žmogaus teises pažeidžiančią tvarką esą reikia keisti
Anot Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovės Dovilės Juodkaitės, dabartinė tvarka yra kritikuojama kaip visiškai nepriimtina ir neatitinkanti tarptautinių žmogaus teisių standartų.
Ji atkreipė dėmesį, kad asmens pripažinimas neveiksniu jį eliminuoja iš visuomenės, atima prigimtines ir pilietines teises, skatina diskriminaciją.
„Dabar siūloma pirmiausia suteikti visas įmanomas paslaugas bei pagalbą bendruomenėje ir tik kaip kraštutinę priemonę, esant būtinybei, nustatyti globą“, – aptardama siūlomą įstatymų projektą komentavo S. Rainienė.
Ji pabrėžė, kad Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra palaiko pokyčius, kuriais bus atsisakoma žmogaus teisių ribojimų, o vietoje to bus plėtojamos pagalbos priemonės.
„Tam, kad negalią turintis asmuo galėtų savarankiškai priimti sprendimą, jam, atsižvelgiant individualius poreikius, reikalinga pagalba, kuri leistų savarankiškai priimti sprendimą.
Pvz., lengvai suprantama kalba paaiškinti klausimo esmę, naudoti alternatyvius bendravimo būdus su asmeniu, kuris bendrauja neverbaliniu būdu. Šios pagalbos teikimas įtvirtinamas naujajame teisiniame reglamentavime“, – dėstė pašnekovė.
Kas ir kodėl keistųsi panaikinus neveiksnumą?
Teisingumo ministerijos atstovas aiškino, kad projektiniai pakeitimai buvo rengti remiantis Jungtinių Tautų (JT) rekomendacija Lietuvoje panaikinti įstatymus, leidžiančius suaugusių asmenų su negalia globą ir turto priežiūrą.
Taigi, pakeitimams įsigaliojus, tokiems asmenims būtų privaloma inicijuoti pagalbą, kuri neapribotų kitų jų teisių.
Be to, egzistuoja toks dalykas, kaip išankstinis nurodymas, kuriuo veiksnus žmogus gali įvardyti, kaip turėtų būti tvarkomi įvairūs klausimai, jei ateityje jis būtų pripažintas neveiksniu.
Pasak P. Žeimio, projektu yra siūloma išankstinį nurodymą taikyti, tik kai asmens turtui nustatomas administravimas. Taigi administratorius neturėtų teisės spręsti asmeninio pobūdžio klausimų.
Galiausiai, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras taptų Globos ir pagalbos priemonių registru, o jame būtų kaupiama informacija apie asmeniui taikomas pagalbos priemones.
Naujovėms pritaria ne visi – jos viską apsunkintų?
Advokatės spėjimu, įstatymų pakeitimus rengė asmenys, kasdien nesusiduriantys su neveiksniais žmonėmis ir jų šeimoms kylančiomis problemomis.
Ji atkreipė dėmesį, kad artimieji neturi galimybių padėti tokiems žmonėms, kadangi jie dažnai nenori gydytis, nepripažįsta savo ligos, atsisako vartoti vaistus, susiduria su nesąžiningais, jų padėtimi besinaudojančiais asmenimis.
Tad artimieji tampa savo sergančių artimųjų įkaitais.
Pasak K. Raulinaitienės, priešingai, turėtų būti trumpinami tokių bylų terminai, atsisakoma teismo psichiatro ekspertizės, jei iš medicininių dokumentų būtų akivaizdu, jog asmuo yra visiškai neveiksnus:
„Taip būtų sutrumpinamos eilės, kurios šiuo metu siekia ir 5 mėn.“
Teisingumo ministerijos atstovas atskleidė, kad iki 2024 m. balandžio 18 d. buvo registruoti 12 453 neveiksnūs ir ribotai veiksnūs asmenys:
- 254 pripažinti neveiksniais visose srityse;
- 10 187 pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse;
- 2 011 pripažinti ribotai veiksniais tam tikrose srityse;
- 1 – ribotai veiksnus visose srityse.
Anot P. Žeimio, 2023 m. buvo išnagrinėtos 1 946 bylos, o dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo kreipėsi:
- 10 proc. 30-mečių asmenų;
- 20 proc. 30–60 metų amžiaus asmenų;
- 9 proc. 60–70 metų amžiaus asmenų;
- 61 proc. 70-mečių ir vyresnių asmenų.