Naujoji rinkimų tvarka be išorinės reklamos ir klipų per televiziją neliko nepastebėta. Be debatų stokos ir į interneto platybes iškraustytų kandidatų, kas pasikeitė dar? Pamąstymui peno duoda Arūno Valinsko ir Rolando Pakso partijų sėkmė rinkimuose. Politikai neatmeta galimybės, jog ji galėjo būti šalutinis naujos rinkimų tvarkos rezultatas: mat priešingai nei kitų partijų lyderiai, šie vienu ar kitu būdu sušmėžavo žydruosiuose ekranuose.
G. Kirkilas pasigedo internetinio balsavimo
Socialdemokratų partijos lyderis, ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad naujoji rinkimų tvarka iš esmės pasiteisino, nes buvo daug skaidresnė, stipriai sumažinusi galimybes papirkinėti rinkėjus, tačiau pastebi, jog dar reikia šį bei tą koreguoti. Pirmiausiai, anot jo, derėtų patobulinti išorinę reklamą – suteikti jai standartą, pagal kurį kandidatams būtų leista šiek tiek plačiau reklamuotis, tačiau „ne su gigantiškais plakatais“. Kalbėdamas apie partijos reklamą televizijoje, G. Kirkilas samprotauja, kad reklaminiuose vaizdo klipuose turėtų filmuotis realūs kampanijos dalyviai, o ne artistai. Arūno Valinsko vadovaujama „Tautos prisikėlimo partija“ ir Rolando Pakso „Tvarka ir teisingumas“ per rinkimus surinko gana nemažai balsų. Paklaustas, ar jų sėkmė rinkimuose yra susijusi su tuo, kad vienas partijos lyderis šmėžavo pramoginėse televizijos laidose, kito biografijos pagrindu pasirodė vaidybinis filmas „Pilotas“, G. Kirkilas sako, kad abiejų lyderių vienoks ar kitoks pasirodymas ekranuose buvo reikšmingas. „Tai buvo, aišku, mėginimas apeiti esamą įstatymą kitais būdais. Neabejotina, kad tie žmonės, kurie šmėžuoja televizijos ekranuose, turi privalumą. Žvaigždės ar laidų vedėjai turi tą pranašumą, nes tiesiog rinkėjas juos labiau pažįsta“, - aiškina G. Kirkilas. G. Kirkilas sako šiemet pasigedęs aiškaus balsavimo internetu - mat kaip tik šių rinkimų išskirtinis bruožas buvo tas, kad politikai persikraustė į internetines erdves, o internetinė reklama buvo ne tik kad įvairesnė, bet ir ženkliai gausesnė.
R. Juknevičienė: partiniai debatai. Kodėl gi ne?
Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Rasa Juknevičienė tikina visada prieštaravusi reklaminiams partijų klipams per televiziją. Kaip pagrindinį rinkiminės tvarkos trūkumą ji įvardija politinių debatų stoką. „Pasigedau debatų – normalių rimtų debatų, kuriuos televizijos galėjo suorganizuoti. Sakykime, galėtų būti vieši partijų lyderių debatai – kodėl gi ne?“, - klausė R. Juknevičienė ir pridūrė, jog televizijos sąmoningai stengėsi parodyti neįdomią rinkimų kampaniją tam, kad būtų grąžinami į eterį brangiai kainuojantys reklaminiai klipai. Kalbėdama apie partijų agitacinius filmukus, ji sako, jog šie tėra labai brangi ir neatskleidžianti turinio apgaulė rinkėjams, skatinanti partijas išlaidauti. R. Juknevičienė nepagailėjo kritikos ir tvarkai dėl išorinės reklamos. „Nėra normalu, kai net rinkimų štabuose negalima kandidato portreto pakabinti ar savo mašinos apklijuoti reklaminiais šūkiais. Manau, kad perlenkta lazda“, - piktinosi politikė. R. Juknevičienė sako nemananti, kad A. Valinsko ir R. Pakso vadovaujamų partijų sėkmė rinkimuose priklausė nuo to, kad šių partijų lyderiai vienaip ar kitaip pasirodė ekranuose. „Nežinau, ar R. Pakso partija surinko daug balsų. Manau, kad jie jaučiasi nekaip, nes jie surinko žymiai mažiau, nei buvo galvota. Nemanau, kad šis („Pilotas“ - aut.) filmas turėjo poveikį, o jei ir turėjo poveikį, tai tiktai tiek, kad apie jį buvo daug kalbama“, - svarstė konservatorė.
V. Uspaskichas pavaišintų rinkėjus arbata
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas teigė neturintis daug nusiskundimų nauja rinkimų tvarka, tačiau prisipažino likęs papiktintas sprendimo uždrausti partijoms savo rinkėjus pamaloninti smulkmenomis ar pavaišinti arbata. „Gerbiamieji, negalima taip žeminti žmonių ir galvoti, kad jie parsiduos už tušinuką su Darbo partijos logotipu, kuris kainuoja mažiau nei litą. Kad ir už elementarią arbatą. Tautos šitaip žeminti negalima“, - tvirtino politikas, patikinęs, kad rašikliai, kuriuos rinkėjams dalijo jo vadovaujama partija, tekainavo 80 centų. V. Uspaskichas tvirtino negirdėjęs, jog buvo uždrausta partijų štabų sienas puošti savo lyderių plakatais. „Aš net nežinojau, kad partijų štabuose šitaip. Manęs neinformavo“, - stebėjosi jis. Kalbėdamas apie „Tvarkos ir teisingumo“ bei „Tautos prisikėlimo partijos“ sėkmę rinkimuose V. Uspaskichas aiškino, jog A. Valinskui nederėjo rodytis ekranuose, o filmas „Pilotas“ apskritai neturėjo būti rodomas. „Vienareikšmiškai, to negalėjo būti rodoma iš viso. Gerbiamieji, tada leiskite ir man eiti (į televiziją – aut.). Tada aš irgi kalbėčiau apie savo šeimą ir savo gyvenimą. Tai yra dvigubas standartas“, - rinkimų tvarkos trūkumais piktinosi V. Uspaskichas.
Z. Vaigauskas: štabai – rinkimų kampanijos galvos skausmas
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas tvirtina, kad per šiuos rinkimus išryškėjo išorinės politinės reklamos paradoksalumas, kada partijos buvo priverstos nuplėšyti rinkiminius plakatus net nuo sienų savo štabuose. Dėl šios tvarkos pažeidimų yra tekę kelti administracinių bylų. Nors nauja rinkimų tvarka politinę reklamą sukoncentravo tam tikrose vietose - miestas nebėra numargintas plakatais, nebegadinami pastatai, vis dėlto, anot Z. Vaigausko, nebeliko šventinio rinkimų vaizdo. Z. Vaigauskas sako, kad draudimas partijoms reklamuotis per televiziją buvo prasmingas, nes partiniai filmukai brangiai kainuodavę, tai skatino kandidatus įsipareigoti savo rėmėjams, už gautus pinigus „nori nenori reikėję atidirbti“, o įstatymų kokybė – nukentėdavo. R. Pakso ir A. Valinsko atvejus Z. Vaigauskas įvardijo kraštutiniais, tačiau pripažino, jog „politikai susigalvoja visokiausių reklamos būdų“. Jis nenorėjo daryti išvadų, ar pasiteisino naujoji rinkimų tvarka, ar ne, ir tvirtino, jog ne VR komisijai reikia apie tai spręsti. „Įgyvendinimas buvo, išnyko vaidybiniai filmukai, buvo daugiau diskusijų, kandidatai į internetą persikėlė. Turiu pagrindo galvoti, kad politinė kampanija nuo to pasikeitė“, - samprotavo Z. Vaigauskas.
