D. Kepenis į pagalbą pasitelkė krūvą mokslininkų, kurie tikina, kad, gerai pasistengus, paskatinti fizinį aktyvumą ir sumažinti sergamumą įmanoma. Tačiau Kepenio oponentai rėžia, kad šis iš naujo išradinėja dviratį.
„Judėk dažnai", „Valgyk mažai", „Grūdinkis labai", „Miegok šaltai", „Mylėk karštai", tai – asmeniniai sveikuolio, Seimo nario Dainiaus Kepenio šūkiai. Tačiau dar daugiau idėjų jis registravo Seime, kad tautiečiai galiausiai taptų sveikesni.
„Esame šiandien tokiame dugne, kad jau žemiau nėra kur trauktis. Kasmet blogėja, kuo daugiau vaikai sėdi prie kompiuterio, tuo labiau stuburai krypsta, tuo labiau jie ligoti darosi“, – sakė Seimo narys D. Kepenis.
Jis registravo net 100 sveikatos tausojimo gairių. Tarp jų – ir jau gerai žinomos, pavyzdžiui, cukraus, druskos maiste mažinimas, produktų su transriebalais uždraudimas. Tačiau siūloma ir naujovių, pavyzdžiui, drausti vaikų sveikatai žalingų produktų reklamą, miestuose, kur didelis užterštumas, viešąjį transportą daryti nemokamą. Tiesa, savivaldybės to nė nesvarsto. Dar – įvesti privalomą sveikatos pasą.
„Šimtas gairių bus padalinta 14-ai ministerijų, nes sveikata visose politikose turi būti. Kiekviena ministerija turės savo uždavinius. Viena rūpinsis švietimu, kiti – sporto baze, treti – švariu oru, švariu vandeniu ir t.t.“, – pasakojo jis.
Kepenis tikina, kad turi užnugarį. Dalis universitetų ir sveikatos įstaigų sveikatos gairėms pritaria. Ir dėsto patarimus, kaip pasirūpinti savo sveikata galime kiekvienas, net būdami darbe.
„Jeigu turime laiptus ir liftą įmonėje, gal esame 5 ar 9 aukštų įmonė, pabandykim laiptais vaikščioti. Priminkime tiesiog, kad taip galima. Arba kolegai, kuris sėdi už dviejų kabinetų ar kitame aukšte, neskambinti telefonu ar rašyti žinutę, bet nueiti pas jį“, – teigė Higienos instituto atstovė Raimonda Eičinaitė-Lingienė.
O ir įmonių vadovai esą galėtų susirinkimus organizuoti ne prie stalo, o lauke, kalbėtis juk galima ir vaikštant. Mokslininkai sako, kad patarimai nėra iš piršto laužti. Užsienio tyrimai rodo, kad, jeigu žmogus per dieną neskiria nė pusvalandžio aktyviai fizinei veiklai, tikėtina, kad net 50-čia procentų padidėja tikimybė susirgti 30-čia lėtiniu ligų.
„Europos šalims vienas gyventojas, kuris nėra fiziškai aktyvus, kainuoja apie 1000 eurų. Fizinis aktyvumas protinį darbingumą didina apie 10 proc., nuotaiką – apie 15 proc., fizinį darbingumą – apie 20 proc.“, – tikino LSU senato pirmininkas Albertas Skurdyvas.
Todėl norima vaikams įvesti daugiau kūno kultūros pamokų. Dabar fizinio aktyvumo normas atitinka tik maža dalis mokyklinukų.
„Įsivaizduokit: penktadalis mergaičių ir trečdalis berniukų. Tai per mažai. Kas bus po 10, 20, 30 metų? Visas pasaulis kalba, kad apskritai tos rekomendacijos yra per mažos, o mes jų net nepasiekiame 70-80 proc.“, – tvirtino LSU atstovas Arūnas Emeljanovas.
Dar planuose – priversti judėti ir studentus. Tiesa, Seime netrūksta kritikų, kurie sako, kad dideliems užmojams paprasčiausiai neatsiras pinigų.
„Ties kiekviena rekomendacija norėtųsi nupiešti euro ženklą ir paklausti, kiek tai kainuos iš biudžeto ir kiek šeima gali sau leisti, kad tos rekomendacijos būtų įgyvendintos. Panašu, kad nesame ta gėrio valstybė“, – kalbėjo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Kiti sako, kad Kepenis iš naujo išradinėja dviratį. Esą panašios gairės, ypač dėl sveikesnio maitinimosi, fizinio aktyvumo, jau seniai surašytos, tik vargiai įgyvendinamos. O kai kurios idėjos esą – pinigų švaistymas.
„Sukurti sveikatos pasą, iš kurio šeimos gydytojas galėtų žinot, kokį skirti gydymą – tai yra utopija. Yra ligos istorija, forma Nr. 25 ir tik iš ligos istorijos gydytojas gali žinoti apie paciento ligos eigą“, – mano konservatorius Antanas Matulas.
Beje, apie tai, kad panašūs darbai vyksta ir be Kepenio plano, jau anksčiau yra sakęs ir pats ministras Aurelijus Veryga. Tačiau ir jis pats neatsilieka su užmojais. Štai, naujausia ministerijos idėja – per 10 metų kone perpus sumažinti rūkančiųjų ir suvartojamo alkoholio kiekį.
„Kad kuo būtų mažesnės pasekmės, bet būtent per pagalbą, per švietimą, per įvairias intervencijas, o ne per gąsdinimą ir baudimą“, – sakė Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Pastarąjį planą Vyriausybė jau palaimino. O Kepenio gairės Lietuvai Seimo posėdžių salę pasieks jau ketvirtadienį.