Pajūrio gyventoja Sigita šukuoja savo šunytę Taigą. Sako, kartą atliko eksperimentą ir iššukuoto kailio neišmetė. Šunytė šeriasi du kartus per metus, tad Sigita per trejus metus surinko net tris kilogramus plaukų. Tačiau ir tada jų neišmetė, o išgirdusi naudingą patarimą išvežė į vieną Plungės įmonę, kurioje iš Taigos plaukų suverpė siūlus.
„Ir štai, galima iš šuns vilnos turėti siūlus, aukštos kokybės, kurie iš tikrųjų yra net šiltesni nei iš avies vilnos ir turi gydomųjų savybių, kaip žinia“, – tikino Sigita.
Tačiau tikrai ne visi besišeriančių šunų ar kačių šeimininkai taip sugalvoja. Dalis žmonių iššukuotus plaukus sumanė išmėtyti miškuose ar parkuose. Pasirodo, kai kurie žmonės galvoja, kad taip padeda paukščiams.
Internete galima rasti daug tokių istorijų. Vienas amerikietis net specialią katės plaukų talpyklą kabina tarsi kokią lesyklėlę, o kita moteris rodo, kaip paukščiai panaudojo išmestą jos šuns kailį.
„Čia labai mažas paukščio lizdas, tiesa, nežinau kokio. Bet jis pagamintas iš mūsų šuns plaukų. Lizdas buvo šiame medyje“, – internete pasakojo amerikietė.
Daugiausia besišeriančių kačių ir šunų gyvena prieglaudose. Šių darbuotojai taip pat pasakoja pastebėję paukščių susidomėjimą kailiu.
„Va, jau stovi varna, laukia. Tai iš tikrųjų paukščiai palaukia, kol jie nusės ten toliau už prieglaudos kiemo, nes vėjas išpučia, ir jie tikrai susirenka“, – teigė gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė.
Tinka ne visiems paukščiams
Pasak ornitologų, jei augintinių plaukus žmonės išmeta vadovaudamiesi sveiku protu, gamtai jie nekenkia. Kailį paukščiai naudoja lizdų apšiltinimui, kad neatšaltų periami kiaušiniai. Tačiau jei žmonės plaukus išmetinės maišais, tai jau taps tiesiog šiukšlėmis.
„Zylės, žvirbliai gali tikrai tuos išsišėrusio gyvūno plaukus surinkti, susinešti sau į guolį. Ir tas yra pusiau natūralu, nes natūraliai gamtoje jie irgi rankioja. Gali būti, kad pešioja iš kažkokio elnio ar kokio šerno šeriai lieka prie medžio prikibę“, – aiškino ornitologas Julius Morkūnas.
„Priklauso nuo kiekio. Jei ten bus verčiama kibirais ar konteineriais, tai nemanau, kad ten tiek paukščių aplink yra, kad tokį kiekį galėtų sunešti į lizdus. Tai viskas nuo kiekio ir saiko priklauso“, – sakė J. Morkūnas.
Tiesa, ne visi paukščiai į lizdus tempiasi gyvūnų plaukus. Štai šarkos turi išskirtinį skonį.
„Kada jos daro uždarus lizdus, tai jos gali susinešti – esu matęs gamtoje – lizdus, kurie buvo padaryti iš aliuminio vielos. Praktiškai 100 procentų, vidus tik iš molio“, – teigė ornitologas.
O štai gandrai, pasak ornitologų, lizdus mėgsta tvirtinti rastomis vielomis. Tačiau dažnai jos tampa spąstais patiems gandrams – įsipainioję jaunikliai susilaužo kojas ar nebegali išskristi iš lizdo ir ten žūva.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:







































































































































































































































































