Gyventojų turimos bankinės ar lojalumo kortelės, panašu, yra ne ką mažiau svarbios nei kiti dokumentai, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimas ar netgi pasas.
Štai jei jūsų turimos debeto ar kredito kortelės galiojimas bus pasibaigęs, atsiskaityti už paslaugas ar prekes negalėsite. Tačiau tai nereiškia, kad tokia kortelė gali be jokio rūpesčio būti paliekama bet kur ir bet kada.
Specialistai sako, kad net ir pasibaigus bankinės kortelės galiojimui, ja gali pasinaudoti sukčiai. O duomenys apie jus yra saugomi ne tik bankinėse, bet ir daugelyje lojalumo kortelių.
Tad ką gyventojams privalu padaryti su šiomis kortelėmis, kad jūsų duomenys netaptų lengvu apgavikų grobiu?
Nusikaltėliai rinko išmestas korteles
Bendrovės „NordVPN“ technologijų vadovas Marijus Briedis gyventojus įspėja, kad pasibaigusio galiojimo bankinės kortelės turėtų būti sunaikintos.
„Itin svarbu, kad būtų sunaikintas lustas, magnetinė juostelė bei 16 skaitmenų numeris, kadangi būtent tai yra dažnai panaudojami duomenys nusikalstamais tikslais, pavyzdžiui, vadinamam klonavimui ar socialinės inžinerijos atakoms.
Sunaikinti kortelę galima perkirpus per lustą ir magnetinę juostelę, kad duomenys taptų nepanaudojami“, – kalbėjo M. Briedis.
Pašnekovas taip pat rekomenduoja sukarpytos kortelės dalis išmesti į skirtingas šiukšliadėžes.
„Taip sumažinsite riziką, kad piktavališkai nusiteikę asmenys panaudos jūsų asmeninius duomenis sukčiavimo tikslais, pavyzdžiui, tapatybės vagystėms ar kitoms apgaulėms.
Praeityje buvo užfiksuota atvejų, kai nusikaltėliai rinko išmestas korteles ir bandė jas panaudoti įvairiais būdais, be kita ko, ir nuskaitydami duomenis“, – pasakojo M. Briedis.
Žinią siunčia ir lojalumo kortelių naudotojams
Tiesa, saugumo eksperto teigimu, suklusti turėtų ir lojalumo kortelių naudotojai.
Pasak M. Briedžio, nors tokios kortelės neturi galiojimo termino, tačiau jose saugomi asmeniniai duomenys ar susietos mokėjimo galimybės.
„Kai kurios lojalumo kortelės turi RFID (bevielio identifikavimo radijo ryšių technologija – aut. past) arba magnetinę juostelę, kuriose gali būti užkoduota informacija apie vartotoją, pirkimo istoriją ar net nuolaidų taškus, kuriuos galima panaudoti be papildomos tapatybės patikros.
Nusikaltėliai, pasitelkę duomenų nuskaitymo įrankius, teoriškai galėtų perimti šią informaciją ir panaudoti ją sukčiavimui ar tapatybės vagystei“, – apie galimas rizikas kalbėjo pašnekovas.
Todėl saugumo ekspertas gyventojams pataria lojalumo korteles saugoti taip pat atsakingai, kaip ir mokėjimo korteles, t.y. nepalikti jų lengvai prieinomse vietose.
O jei tokių kortelių galiojimo laikas pasibaigė ar jos tapo nereikalingos, taip pat vertėtų jas sunaikinti.
„Taip pat rekomenduojame savo paskyrose naudoti sudėtingus slaptažodžius ar slaptažodžių generatorius, kurie leis užtikrinti paskyros saugumą. Kartu reguliariai tikrinti paskyras ir stebėti sukauptus lojalumo taškus.
Pastebėję įtartinus veiksmus savo paskyroje kreipkitės į kortelę išdavusią įmonę ir esant galimybei pasikeiskite kortelę į naują“, – patarė M. Briedis.
Kortelę turėtumėte grąžinti atgal bankui
SEB banko Kortelių ir mokėjimo sprendimų skyriaus vyriausias produkto vadovas Gintautas Giržadas antrina saugumo ekspertui ir sako, kad senas mokėjimo korteles patariama sunaikinti, t.y. jas sukarpyti ir išmesti į plastiko, o sukarpytą mikroschemą – metalui rūšiuoti skirtus konteinerius.
„Rizika, kad finansiniai sukčiai galėtų pasinaudoti nebegaliojančios mokėjimo kortelėmis duomenimis, yra minimali.
Mūsų praktikoje pastaruoju metu sukčiavimo atvejų su baigusiomis galioti kortelėmis nebuvo. Visais atvejais seną baigusio galiojimo kortelę rekomenduojame sunaikinti“, – kalbėjo G. Giržadas.
„Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška naujienų portalui tv3.lt teigė, kad bankinių kortelių galiojimo data įrašoma į magnetinę juostelę, lustą.
„Vis dėlto, kadangi ant mokėjimo kortelės yra nurodytas žmogaus vardas, pavardė, kas yra laikoma asmeniniais duomenimis, taip pat gali pasitaikyti situacijų, kai žmogus pradeda naudotis naująja kortele, o senąją išmeta dar nepasibaigus jos galiojimo terminui.
Naudojimosi mokėjimo kortelėmis taisyklės nurodo, kad klientas turėtų grąžinti bankui nebetinkamą naudoti kortelę“, – kalbėjo R. Čereška.
Tuo metu „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, kad negaliojanti kortelė automatiškai tampa neveiksni ir negali būti naudojama atsiskaitymams.
„Atnaujintai kortelei yra sugeneruojamas naujas kortelės numeris, senasis nustoja galioti. Nepaisant to, rekomenduojame sunaikinti pasenusią kortelę, kad joje esantys duomenys nepatektų į netinkamas rankas.
Bankas korteles pradėjo leisti tik nuo 2025 metų pradžios, tad iki šiol sukčiavimo atvejų su pasibaigusio galiojimo kortelėmis nebuvo nustatyta“, – kalbėjo J. Ivaška.
„Luminor“ banko Kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė taip pat rekomenduoja atlikti būtinus žingsnius, kad jūsų asmeniniai duomenys nepatektų į sukčių rankas.
„Kortelės duomenys, įskaitant ir kortelės galiojimo datą, yra tiek banko sistemose, tiek pačios kortelės luste, todėl pasibaigus kortelės galiojimo laikui kortelė automatiškai tampa neaktyvi ir ja pasinaudoti nepavyktų.
Vis dėlto, dėl asmens duomenų saugumo visada rekomenduojame prieš išmetant kortelę ją sukarpyti. Kilus klausimams dėl saugumo rekomendacijų ar pan., skatiname klientus visuomet kreiptis į banką“, – patarė ji.
2023 m. „NordVPN“ atlikto tyrimo duomenimis, „tamsiajame internete“ buvo pasiekiama 6 mln. mokėjimo kortelių (2,288 iš jų – lietuvių), kurių dauguma buvo susietos ir su kitais asmens duomenimis: gimimo data, gyvenamosios vietos adresu bei socialinio draudimo numeriu.
Pasak bendrovės atstovų, įsigydami šių kortelių duomenis, piktavaliai galėjo ne tik atlikti skirtingus mokėjimus be papildomo patvirtinimo, bet ir pavogti asmens tapatybę.
Ruošiasi keisti bankinių kortelių dizainą
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad mokėjimo kortelių ir finansinių paslaugų kompanija „Mastercard“ planuoja iki 2030 m. iš savo kredito ir debeto kortelių pašalinti 16 skaitmenų identifikacinį numerį.
Atsisakius šio numerio ant kortelių, jų savininkai (įskaitant ir kleintų banko sąskaitas) būtų atpažįstamos kitais būdais, pavyzdžiui, pagal biometrinius duomenis: veido atvaizdą, piršto antspaudą ar kt.
„Mastercard“ tikisi, kad tokia naujovė leistų sumažinti sukčiavimo atvejų skaičių.
Ekspertai neatmeta, kad tokiu keliu žengs ir kita tarptautinė bendrovė „Visa“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
