„Kalta ne mokykla, ne aplinka, ne policija, kalta tik šeima – tokia mano nuomonė“, – tyliai sakė mama Dalia, kurios sūnus prieš kelis metus įklimpo į narkotikų liūną. Anot jos, jei vaikas pradeda vartoti narkotikus, akivaizdu, jog šeimoje yra problemų.
Vaikui trūko dėmesio
Apie tai, kad jos sūnus vartoja narkotikus, Dalia sužinojo prieš aštuonerius metus. „Jaučiu didelį kaltės jausmą, kad jau du metus neturiu savo vaiko. Jis buvo hiperaktyvus, be to, kaip vėliau sužinojome, sirgo nervine liga. Jam labai trūko užimtumo, trūko tėvo dėmesio – jam tėvas buvo viskas“, – pasakojo savo istoriją moteris, atėjusį į Narkotikų kontrolės departamento organizuotą susitikimą „Narkotikai ir mokykla“.
Pasak Dalios, jos vyras meilę ir dėmesio rodymą vaikui suprato kaip davimą pinigų. „Jis pats šeimoje nepatyrė daug meilės, tad vaikus stengėsi mylėti taip, kaip mokėjo. Be to, buvo labai užimtas, dirbo keliuose darbuose. Vienintelį kartą prisimenu, kai jis išėjo kažkur su sūnumi“, – sakė moteris.
Ilgas gydymo kelias
Kad vartoja narkotikus, Dalios sūnus prisipažino pats. „Praėjus mėnesiui po tėvo mirties, jis atėjo ir pasakė: „mama, aš narkomanas, padėk man“. Prieš aštuonerius metus informacijos, kaip padėti tokiems žmonėms, buvo kur kas mažiau“, – prisiminė moteris. Po sūnaus prisipažinimo prasidėjo ilgas gydymo kelias su daugybe nuopolių.
„Retai būna taip, kad šeima pastebi, jog vaikas vartoja narkotikus. Tačiau jei pastebėjote tai, kuo greičiau meskite visus antraeilius darbus, stenkitės vaiką kuo daugiau užimti, kalbėkitės su juo“, – pabrėžė Dalia. Anot jos, narkotikus pradėjusiam vartoti paaugliui būtini autoritetai, kurie padėtų suprasti, kad vienintelis galimas kelias – gydymasis, nes visa kita veda į pražūtį.
„Visą laiką tai kova su pačiu savimi“, – tvirtino moteris.
Narkotikų nusipirkti galima ir šalia mokyklų
Narkotikų kontrodės departamento vadovė Audronė Astrauskienė tikino, kad pirmiausia reikia stengtis ne traukti vaikus iš narkotikų liūno, bet rūpintis, kad jie į jį nepakliūtų. „Visą laiką kreipiamės į mokinius, mokytojus, mokyklas, kad jie neslėptų problemų. Kalbantis su mokiniais paaiškėja, jog jie žino apie bandymus vartoti ar platinti narkotikus, praneša apie tai mokytojams, tačiau šie tyli, nes bijo, kad iškilus tokiems dalykams į viešumą, mokinių tėvai rinksis kitas ugdymo įstaigas, kad tai pakenks mokyklos įvaizdžiui“, – pasakojo departamento vadovė.
Nuo 2009 metų iki pat dabar iš mokyklų departamentas gavo vos 20 pranešimų apie narkotikų vartojimo ar platinimo atvejus.
Statistiniai duomenys rodos, kad dažniausiai pirmą kartą psichotropinių medžiagų pabandoma būnant 14-16 metų. Apklausų duomenys atskleidė, kad Lietuvoje 19 proc. vaikų yra nors kartą gyvenime bandę psichotropinių medžiagų. 10 proc. vaikų narkotikų bandė per pastaruosius metus, o 5 proc. – per paskutines 30 dienų.
„Narkotines medžiagas mokiniai įsigyja labai paprastai“, – konstatavo faktą A. Astrauskienė. Anot jos, ne vienos mokyklos vadovas jai yra sakęs, jog pastebi prie ugdymo įstaigų stovinčius automobilius, iš kurių prekiaujama narkotikais. „Jie pasakoja tokius dalykus, tačiau per pusantrų metų mus pasiekė vos dvidešimt pranešimų“, – stebėjosi departamento direktorė.
Kliūčių pirkimui internetu – nėra
A. Astrauskienė neslėpė, kad nusipirkti psichotropinių medžiagų Lietuvoje nesudėtinga. „Neiškyla jokių problemų, norint šių medžiagų atsisiųsti internetu, – sakė Narkotikų kontrolės departamento vadovė. – Praktiškai, netgi naudojantis pašto paslaugomis tą galima padaryti.“
Cheminių medžiagų rinkoje kasmet atsiranda apie 1-2 tūkst. naujų cheminių medžiagų. Vadinamieji „buzai“, „poperiai“, „niochai“ itin populiarus tarp paauglių, o internetinėse ar paprastose parduotuvėse jog gali būti pristatomos ir parduodamos kaip kambarių oro gaivikliai, dezodorantai bei odinių dirbinių valikliai.
Dažniausiai pardavėjai kviečia įsigyti produktus, kurie pristatomi ir reklamuojami kaip buityje naudojamos priemonės, arbatos, botanikos tyrimams skirti mišiniai, vonios druskos, nors tikroji šių produktų paskirtis – apsvaigimo efektas.
„Pardavėjai patikliam jaunimui tiesiog formuoja nuomonę „jei produktais legaliai prekiaujama internetu, jie yra nedraudžiami, vadinasi, ir nekenksmingi“. Tėvams reikėtų pasikalbėti su vaikais apie informaciją, kurią jie randa internete. Perspėti juos ir tuo pačiu pasikalbėti su vaikais apie narkotikus, sužinoti jų nuomonę, papasakoti jiems apie priklausomybę“, – aiškino A. Astrauskienė.
Bendraukite su vaiku
Pasak Narkotikų kontrolės departamento specialistų, tėvai turėtų stebėti savo atžalas, stengtis kuo daugiau bendrauti su vaikais. „Jei vaikas neramus, vėlai grįžta, pasikeitė jo draugų ratas, jeigu jam reikia pinigų, jis pradėjo blogiau mokytis, iš namų ėmė dingti daiktai, tai ženklas, kad ne viskas tvarkoje“, – sakė A. Astrauskienė.
Anot jos, tokius pokyčius galima pastebėti tik bendraujant su vaiku. „Tai banali frazė, tačiau šiandien ji įgauna naują spalvą“, – pastebėjo Narkotikų kontrolės departamento vadovė.
