Holivudo filmuose matytos nelegalios lenktynės greitai tapo populiarios ir Lietuvos miestuose. Kartu su lenktynėmis, dar vadinamomis “dragais”, pasirodė ir galingos mašinos, kurių jauni vairuotojai, nors ir laiko save lenktynių asais, dažnai nepajėgia suvaldyti.
Pernai “Klaipėda” rašė apie Liepojos gatvėje nelegalių lenktynininkų užmuštą dragūną, vakar - apie šešias sudaužytas mašinas bei nukentėjusį vairuotoją. Po skaudžių įvykių kiekvienąkart kyla aštrūs ginčai: uždrausti naktines lenktynes ar įteisinti ir kontroliuoti lenktynininkus?
Vaikė policija
“Dragai”, arba gatvės lenktynės, Lietuvoje dažniau vyksta serijiniais, tik pertvarkytais, toli gražu nenaujais automobiliais su forsuotais varikliais, kartais turinčiais specialias greičio didinimo sistemas. Lenktynių tikslas - pasiekti geriausią rezultatą 400 ar 800 m distancijoje. Jaunieji lenktynininkai varžyboms pasirinko atokias gatves miesto pakraštyje, kur, jų nuomone, neintensyvus eismas ir nėra kelių policijos. Lenktynės rengiamos vėlų vakarą arba naktį. Uostamiestyje “ralio trasomis” dažniausiai tapdavo Liepojos gatvė, Taikos prospektas netoli sankryžos su Jūrininkų prospektu, ruožas greta tarptautinės perkėlos. Pastaruoju metu - kelias laisvos ekonominės zonos teritorijoje, už “Siemens Jazaki” įmonės.
Lenktynėms pasirenkama tam tikra diena. Lenktynininkai tą dieną renkasi, tarkime, prie “Norfos” prekybos centro, kur tikslina varžybų vietą. Dažniausiai nelegalių lenktynių vietos keičiamos, nes policija vaiko lenktynininkus. Tačiau daugelis valdžios atstovų jau seniai pripažino, jog beviltiška drausti naktines lenktynes. “Prie kiekvienos sankryžos naktį nepastatysi po policininką”, - sakė policininkai, vis dar vykstantys pagal kiekvieną signalą apie įtartiną mašinų susibūrimą naktį. “Gaila žiūrėti į policininkų žiguliuką, bandantį mus kontroliuoti”, - rašoma Klaipėdos “dragerių” interneto tinklalapio komentaruose. Kai kurie lenktynininkai nepatenkinti. “Kodėl mūsų nelegalizuoja? Būtų mažiau avarijų”, “Atsibodo tokie “dragai”, laikas legalizuoti”, “Nekiltų problemų su “mentais”, “Reikia susitikti dėl legalizavimo arba organizuoti naujas lenktynes aikštelėje už karjero”, - rašoma interneto komentaruose.
Laukia pramogų
Vilniaus klubo “Autos” komandos administratorius Žilvinas Vanagickas sakė, jog pastaruoju metu nelegalios lenktynės tapo neįdomios. “Pradėjo rinktis ne sportininkai, bet vaikigaliai su senomis mašinomis, “kibirais”. Dažnai lenktynėse trūksta tvarkos. Kur daug žmonių, ten daug netvarkos. Todėl verčiau organizuoti uždarus sporto renginius, kur nors rajone išsinuomoti lėktuvų pakilimo taką ir ten rengti lenktynes siauram dalyvių ratui. “Dragai”, kaip ir anksčiau, lieka nelegalūs.”
Kai kuriuos nesportinių nelegalių lenktynių dalyvius ir žiūrovus visiškai patenkina dabartinis jų statusas. Tokiose lenktynėse galima pailsėti, palošti totalizatoriuje, pasimėgauti “žole” ar alkoholiu. Kai kurių “dragerių” tokios lenktynės nebepatenkina - ypač vyresnių, turinčių brangius automobilius. Interneto tinklalapyje patys lenktynininkai jau reiškia nepasitenkinimą stichinėmis varžybomis: “Tokiose lenktynėse turi būti organizatorius, kuris spręs, kam važiuoti, o kam - ne”, “Nelįskite su “kibirais” ir nebus avarijų”.
Autodromą sunaikino
“Lenktynių legalizacija - vienintelė kontrolės priemonė, - pripažino Klaipėdos VPK eismo priežiūros skyriaus komisaras inspektorius Alvydas Katkauskas. - Prieš metus pradėjome ieškoti kontaktų su “drageriais”. Jau sureguliavome santykius su baikeriais, kurie prieš savo renginius su mumis derina eismo maršrutą. Tada į mus kreipėsi ir “dragerių” atstovas, tačiau vėliau viskas nutilo - lenktynininkas daugiau nebepasirodė. Kol nėra už lenktynes atsakingo asmens ar organizacijos, legalizacijos nebus.”
Pasak A.Katkausko, problemų kyla ir todėl, kad mieste nėra tinkamų trasų, todėl žodį turi tarti Klaipėdos savivaldybė.
Klaipėdos savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius taip pat pritarė, jog lenktynių legalizavimas - vienintelė išeitis. “Tačiau kas nors turi atsakyti už organizavimą, pavyzdžiui, sumokėti už greitosios pagalbos brigados budėjimą. Mūsų biudžetas nedidelis, todėl negalime to padaryti. Tuo turi užsiimti koks nors klubas”, - sakė valdininkas. Kalbėdamas apie varžybų vietą, I.Pocius minėjo Jūrininkų prospektą. “Tačiau tai - tarptautinis kelias, veikiantis visą parą. Taigi reikia ieškoti kito varianto, - sakė I.Pocius. - Klaipėdoje buvo autodromas prie Vakarų laivų gamyklos, tačiau jis beveik sunaikintas, o jo teritorija atiduota uostui.”
Išeitis – legalizuoti
Pas artimiausius kaimynus - Baltijos šalyse, Lenkijoje, Kaliningrade lenktynės legalizuotos dar prieš keletą metų. Atsirado komercinių struktūrų, jos pradėjo organizatoriams duoti pelną. Pavyzdžiui, Kaliningrade lenktynės jau dvejus metus rengiamos dieną - betonuotame prieškarinės Kenigsbergo-Berlyno magistralės ruože.
Pirmosios legalios gatvių lenktynės (ne sportinės, bet gatvių) Lietuvos sostinėje įvyko 2004 metų balandžio 8 dieną Gariūnų turgavietės teritorijoje. “Supratome, kad draudimais nieko neišspręsi, todėl turime ką nors daryti. Ilgai tarėmės, kol mūsų iniciatyva prie bendro stalo susėdo buvusios kelių policijos, “dragerių”, Gariūnų turgavietės, savivaldybės atstovai”, - sakė Vilniaus savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus vedėjas Darius Šaluga. Trasai atiduota nenaudojama turgavietės dalis, ji aptverta. Pasak valdininko, už tai, kas vyksta lenktynėse, atsako turgavietės administracija. Ž.Vanagicko nuomone, tokiai komercinei organizacijai kaip turgavietė naudinga tapti “dragų” lenktynių organizatore, nes tai - turgavietės reklama. Ar uostamiestyje atsiras komercinė struktūra, organizuojanti lenktynes, pavyzdžiui, Klaipėdos oro uoste, kol kas neaišku.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
