Vilniuje augo sandorių skaičius – tiek dėl augusios pasiūlos (pirminėje rinkoje yra apie 2,5 tūkst. butų), tiek dėl paklausos. Taip pat pastaruoju metu augo butų įperkamumas, tačiau tik Vilniaus mieste. Taline butų įperkamumo indeksas sumažėjo, Rygoje išliko panašiame lygyje.
Butų įperkamumą iš dalies lėmė išaugęs gyventojų pasitikėjimas, realaus darbo užmokesčio didėjimas bei paspartėjęs darbo vietų kūrimo procesas – gegužę įregistruota 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 47,1 proc. daugiau nei prieš metus. Be to, bekilnojamas turtas vėl atgauna patrauklios investicijos statusą.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio, kurio atlyginimas lygus 1,5 vidutinio neto (atskaičius mokesčius) atlyginimo, galimybes įsigyti 55 kv. m butą sostinėje tuometinėmis vidutinėmis palūkanomis, pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų.
Lietuvoje paskolos pigiausios
Pasak „Swedbank“ ekonomistės Vaivos Šečkutės, pernai tik ketvirtadalis butų buvo įsigyti skolintomis lėšomis. 2008 metais skolintomis lėšomis buvo įsigyta net pusė būstų. Skaičiuojama, kad nuo 2011 m. pabaigos paskolos įmoka vilniečiams sumažėjo 20 proc., Talino ir Rygos gyventojams įmokos beveik nepakito.
Naujų būsto paskolų pirmą šių metų ketvirtį išaugo 28 proc. - tai yra 5,7 karto mažesnė suma nei buvo 2007 m. pradžioje. Anot ekonomistės, mažinti maržas skatina didelis likvidumas, o žemų būsto paskolų palūkanų galima tikėtis dar porą metų.
Labiausiai taupymo laikas pradiniam 30 proc. buto vertės įnašui sutrumpėjo Rygoje, nes čia butų kainos krito 2,4 proc. Taline butų kainos išaugo 4,3 proc., Vilniuje krito, tačiau tik 0,5 proc.
Iš visų Baltijos šalių sostinių vilniečiai įperka mažiausio ploto butus – iki 72 kv. m. Talino gyventojams įperkamas iki 90 kv. m būstas, Rygos – iki 83 kv. m. Vilniuje būsto paskolos aprtarnavimui tenka skirti 22,9 proc. namų ūkių pajamų. Vilniečiams būstas taptų nebeįperkamas, jei paskolų palūkanos išaugtų daugiau nei 4,8 proc. Rygos ir Talino gyventojai gali paskolai skirti mažiau savo pajamų ir yra ne tokie jautrūs palūkanų augimui.
Įsigyti būstą lengviausia Alytaus, Panevėžio, Šiaulių gyventojams, kurių pajamos beveik 3-4 kartus viršijo pakankamas butui įpirkti. Sunkiausia įsigyti būstą Neringos gyventojams – jų pajamos net 28,7 proc. mažesnės nei pakankamos.
Kainos augs pamažu
„Swedbank“ ekonomistų nuomone, didėjantis NT rinkos aktyvumas dar nereiškia, kad pradės didėto ir būstų kainos. „Pradėjęs augti realus darbo užmokestis, didėjančios gyventojų santaupos, gerėjantys jų lūkesčiai bei istorinėse žemumose išliekančios palūkanų normos ir toliau bus veiksniai, lemiantys stiprėjančią būsto paklausą. Tačiau pastaruoju metu išaugus būstų pasiūlai, šiemet dar nereikėtų kainų augimo“, - mano „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Didėjanti butų nuomos pajamingumas rodo, kad būsto įsigijimo alternatyva darosi patrauklesnė nei nuoma. Pasak N. Mačiulio, nuomos pajamingumas išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, todėl pagal šį matą didžiausiuose Lietuvos miestuose butai vis dar yra pervertinti.
Dėl šių priežasčių prognozuojama, kad šiemet būsto kainos daugumoje Lietuvos miestų dar nedidės, o kainų augimo galima tikėtis kitais metais, kai dar labiau sumažės nedarbas ir išryškės darbo užmokesčio augimo tendencijos.
„Vertinant ilgalaikes tendencijas, veiksnių, galinčių nulemti būsto kainų augimą, nėra daug. 25-34 metų amžiaus gyventojų, kurie dažniausiai įsigyja būstą, dalis visuomenėje per ateinančius 15 metų sumažės nuo 15 iki 10 proc. Urbanizacijos procesas susilpnės ir miestai nebebus maitinami naujais gyventojais – būtent urbanizacija praėjusį dešimtmetį turėjo didelės įtakos būsto paklausos didmiesčiuose augimui“, - sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto skaičiavimu, labiausiai tikėtinas būsto kainų augimas ateinantį dešimtmetį bus artimas atlyginimų augimo tempui – apie 5 proc. per metus. Esant tokiam kainų augimo tempui, 2008-ųjų lygį kainos Vilniuje pasieks 2025 metais, o Kaune ir Klaipėdoje – tik 2030-aisiais.
