Natalija, papasakokite, kaip priėmėte tokį netikėtą sprendimą pasitraukti iš grupės, kurią pati sukūrėte ir išauginote iki vienos garsiausių Lietuvoje?
Tiesiog įpusėjus nėštumui supratau, kad kelio atgal nėra. Nesinori žengti žingsnio atgal, o norisi judėti tik į priekį. Pamačiau, kad merginos be manęs daug geriau susitvarko nei man vadovaujant. Dėl jų grupėje atsirado daugiau jaunatviškumo, ekspresijos. Man pasirodė, kad be manęs joms geriau, jos tokios jaunatviškos. Nesakau, kad aš pasenau, bet galbūt mano požiūris į grupę yra šiek tiek kitoks, o merginų požiūris, mano nuomone, labiau „veža“.
Grupė „YVA“ (nuotr. Fotodiena.lt/Tomo Lukšio)
Ar galima sakyti, kad norite brandesnės ir rimtesnės veiklos?
Galima taip sakyti. Tiesiog dar būdama grupėje buvau pradėjusi ieškoti kitokių dainų, o merginoms atrodė, kad tokios dainos „YVAI“ netinka, reikia kažko skandalingesnio, tad supratau, kad gyvenimo pokyčiai daro savo. Noriu rimtesnės ir brandesnės veiklos, tačiau tai nebus toks didžiulis skirtumas ir atitrūkimas nuo to, ką dainavau anksčiau. Tiesiog man nebesinori dainuoti apie kačiukus. Norėčiau, kad tekstai būtų bent šiek tiek prasmingesni – tai ta pati mano mėgiama popmuzika, bet šiek tiek kitokia.
Ar nebijote, kad reikės konkuruoti su „YVA“?
Nebijau. Manau, kad šiek tiek skirsis klausytojų auditorijos. Iš kitos pusės, nebūtinai, nes kai aš išėjau nėštumo atostogų, klausytojai pasidalino į dvi dalis: vieniems buvo labai blogai, kad „YVOJE“ nebeliko Natalijos, o kitiems, kaip tik kažkas naujo ir įdomesnio. Tad manau, kad tie, kurie nepriprato, visgi klausysis manęs, o tiems, kuriems viskas gerai – liks „Yvos“ pusėje.
Kas buvo didžiausias tokių pokyčių įkvėpėjas?
Galbūt mano mažylis. Kiekvienai jaunai mamai svarbu kažkuo užsiimti – taip dingsta visos depresijos.
Natalija Zvonkė (nuotr. Fotodiena.lt) (nuotr. Balsas.lt)
Kaip Jums pavyksta viską suderinti? Daugelis mamų sako, kad nieko nespėja, o Jūs randate jėgų ne tik motinystei, bet ir tokiems karjeros pokyčiams ir, regis, Jums jau pradeda sektis solinėje karjeroje.
Netgi neblogai sekasi, jau užsakinėjami koncertai. Jau šį šeštadienį turiu koncertą Klaipėdoje. O bus taip: sėsime visa šeimyna į automobilį, važiuosime į Klaipėdą, aš ten turiu namą, tad ten praleisime visą savaitgalį, o vakare nuvažiuosiu ir pakoncertuosiu. Aš tiesiog matau, kaip visa tai suderinti. Turime nuostabų tėtį, kuris taip pat gali prižiūrėti savo sūnų, o jis tą daro puikiai.
Auklių mums nereikia, kol kas susitvarkome ir patys, be to, vaikas dar per mažas auklėms. Koncertus planuoju taip, kad laiko užtektų ir sūnui – nedaugiau dviejų koncertų per savaitę vakarais, kai vaikas jau miega. Atsisakinėju įvairių ilgalaikių televizijos projektų, kurie atimtų daug laiko iš mažylio.
Natalija Zvonkė ir Danielius Bunkus (nuotr. Fotodiena.lt/Audriaus Bagdono)
Koks Jums vaiko auginimas? Kaip jaučiatės tapusi mama?
Tai nuostabus jausmas. Kiekvieną rytą pabundu su vis didesne šypsena: įkišu galvą į lopšį, o vaikas, pamatęs mamą, šypsosi. Jo šypsena suteikia tiek energijos, kad, atrodo, gali kalnus nuversti.
Be abejo, reikia išmokti kitaip planuoti laiką. Pavyzdžiui, vakar sugalvojau, kad norėčiau tokį sceninį rūbą pasisiūti, bet negaliu tiesiog imti ir nuvažiuoti į parduotuvę medžiagos, tada pas stilistą, tokius dalykus planuoti tapo kiek sunkiau.
Tačiau vaiko auginimas man malonumas. Kai kurios mamos sako, kad sunku, sudėtinga, tačiau man yra priešingai. Net pats nėštumas ir gimdymas man buvo lengvi, o auginimas dar lengvesnis.
Gal nuo vaiko daug priklauso ir, žinoma, vyro. Kiek draugių paklausiu, tai daugelis vyrų nemoka net pamperso pakeisti. Pas mus taip nėra. Manau, kad natūraliai taip turi būtu, kad vyras padeda, bet pasirodo ne visada taip yra.
Natalija Zvonkė (nuotr. iš vaizdo įrašo)
O kas dar be vyro padeda sūnų prižiūrėti?
Labai padeda mano tėvai. Ypatingai tėtis myli anūką: pas jį buvo dvi dukros ir apskritai giminėje mažai vyrų, tad Kristupas jam didžiausia laimė.
Sesuo iki šiol buvo labai užimta ir gyvena Klaipėdoje, tačiau savaitgaliais, važiuodama į šokių filmavimus, visada užsuka pažiūrėti, kiek paaugo sūnėnas.
„YVA“ dainuoja apie kačiukus:
