LBF prezidentas Darius Šaluga turi vieną nuomonę – Lietuvos sportininkai ir toliau nedalyvaus jokiose varžybose su šalių agresorių sportininkais, tačiau tokio paties užtikrintumo ir aiškumo jis pasigenda kitose vietose.
Nuomonės išsiskiria
Nors brutalus karas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei metus, tačiau vieningo sprendimo dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose ir Lietuvos atstovų ryšių su jais vis dar nėra.
„Lietuvos bokso federacijos komitetas yra priėmęs oficialų sprendimą nedalyvauti tarptautinėse varžybose, kur dalyvauja šalių agresorių sportininkai. Čia yra vienas aspektas ir mano nuomonė sutampa su šiuo priimtu sprendimu“, – naujienų portalui tv3.lt aiškino D. Šaluga.
Visgi, LBF prezidentas pateikė ir kitą, oficialių institucijų pusę. Jis pasakojo, kad praeitą savaitę posėdyje ministerijoje buvo išreikšta Nacionalinės sporto agentūros vadovo Mindaugo Špoko pozicija, viceministro Lino Obscarsko ir pačios ministrės Jurgitos Šiugždinienės pozicijos, kad Lietuvos sportininkai turėtų dalyvauti atrankinėse varžybose į olimpines žaidynes, nežiūrint, ar jose rusai ir baltarusiai dalyvauja, ar ne.
Panaši situacija yra ne tik su tarptautinėmis varžybomis, tačiau ir atrankomis į Paryžiaus olimpines žaidynes, vyksiančias 2024 m.
„Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ir jo prezidentas Thomas Bachas yra išreiškę nuomonę, kad greičiausiai neprieštarautų šalių agresorių sportininkų sugrįžimui į olimpines žaidynes. Šita nuomone, be jokios abejonės, vadovaujasi dauguma pasaulio sporto federacijų.
Yra problema kita, kad jau prasideda atrankos kai kurioms sporto šakoms, jau vyksta atrankiniai turnyrai į olimpines žaidynes. Jeigu kai kurios tarptautinės federacijos, besiremdamos TOK nuostata leisti rusams ir baltarusiams dalyvauti tuose turnyruose, neleis dalyvauti savo šalių sportininkams, tai jie praktiškai jau šiemet pasideda kryžių ties dalyvavimu olimpiadoje“, – kalbėjo pašnekovas.
D. Šaluga pridūrė, kad sprendžiant šį klausimą ir svarstant, ar leisti sportininkus į atrankinius turnyrus, kuriuose jie kartu varžysis su rusais ir baltarusiais, lyderystę turi rodyti svarbiausios Lietuvos sporto insitucijos.
„Čia jau norėtųsi, kad lyderystę prisiimtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė sporto agentūra ir kad mes visi bendrai kaip šalis priimtume sprendimą, kaipgi mes elgiamės su dalyvavimu atrankiniuose turnyruose, jeigu juose dalyvauja šalių agresorių sportininkai. Aš dabar pasigendu tos lyderystės“, – tikino jis.
Sankcijų nesibaimina
Anot D. Šalugos, be Lietuvos yra dar bent 20 valstybių, kurios yra boikotavusios dalyvavimą tarptautinėse varžybose, kuriose varžosi rusai ir baltarusiai. Tarp jų – Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, dauguma Skandinavijos šalių.
Tarptautinės bokso federacijos (IBA) prezidentas rusas Umaras Kremliovas reaguodamas į tokius nacionalinių federacijų pareiškimus pradėjo grasinti sankcijomis ir smerkti šalis už tai, kad sportininkams yra užkertamas kelias tobulėjimui.
„Mūsų duomenimis, penkių šalių nacionalinėms bokso federacijoms yra pradėti drausminiai tyrimai. Mes stebime, kokia eiga visa tai vyks, kokios bus sankcijos“, – sakė LBF vadovas.
Paklaustas, ar nebijo, kad Lietuva taip pat papuls tarp šalių užsitraukusių IBA rūstybę, D. Šaluga sakė, kad sankcijos nėra svarbiausias aspektas tokiame kontekste.
„Ar bijome sankcijų, ar ne yra ne tas klausimas. Čia greičiausiai reikėtų kalbėti apie moralines nuostatas.
Kas gali būti baisiau už karą, kuriame žūsta tie patys sportininkai, kur sportininkai siunčiami į frontą, o iš jo grįžta karstuose? Tuo tarpu ant kitos lėkštelės yra kažkokios sankcijos. Man atrodo, kad tai visiškai nesulyginami dalykai ir mūsų moralinė nuostata yra labai aiškiai išsakyta“, – tvirtino pašnekovas.
D. Šaluga džiaugėsi, kad tokią nuomonę ir principinę nuostatą turi ne tik jis, tačiau ir Lietuvos sportininkai.
„Lietuvos bokso federacija yra priėmusi vieningą sprendimą nedalyvauti ir neleisti sportininkų tokiose varžybose. Prieštaravimų mes neišgirdome, priešingų ar kitokių nuomonių komiteto posėdyje nebuvo.
Visi vienbalsiai nusprendėme, kad mūsų moralinė nuostata yra aukščiau juridinių ar kitokių dalykų. Dėl šios priežasties manau, kad mūsų sportininkai yra labai aukštos moralės ir rodo pavyzdį visam sporto pasauliui“, – kalbėjo jis.
Sportas jau tapo didžiąja politika
Visai neseniai U. Kremliovo vadovaujama IBA pranešė, kad federacija ruošiasi vykdyti oficialias atrankas į Paryžiaus olimpines žaidynes. Reaguodamas į tai, JAV bokso federacijos vykdomasis direktorius Mike‘as McAtee apibūdino šį pranešimą kaip „visiškai nepriimtiną“ ir paaiškino, kad čempionatai ir kiti IBA turnyrai nėra atrankos į olimpines žaidynes.
„JAV bokso federacija griežtai smerkia šį IBA bandymą suklaidinti viso pasaulio boksininkus, puikiai žinodama, kad IBA nėra susijusi su Tarptautiniu olimpiniu komitetu ar jo paskelbta kvalifikacijos sistema“, – sakė M. McAtee.
Kad IBA pranešimas yra klaidinantis ir nevertas dėmesio sakė ir LBF prezidentas.
„IBA jokiais svertais negali nuspręsti, kad ji pati organizuos atrankas į olimpines žaidynes, nes tik TOK gali patvirtinti, kas organizuoja tas atrankas. TOK nesutinka, kad IBA organizuotų atrankas ir ši organizacija apskritai yra TOK suspenduota.
Iki šiol Lietuvos bokso federacija yra gavusi patvirtintą informaciją, kad atrankas į olimpines žaidynes organizuos TOK“, – aiškino jis.
Pats U. Kremliovas susiklosčiusią situaciją dėl Rusijos ir Baltarusijos boksininkų situacijos yra linkęs glaistyti visiems gerai žinoma fraze „sportas nėra politika“.
„Būtų šaunu, jei tai nebūtų daroma pačios Rusijos ir nebūtų bandoma įvelti sporto į politiką, sutapatinti jo su karą palaikančia pozicija. Deja, tai nevyksta“, – reaguodamas į tai sakė D. Šaluga.
„Pati Rusija iš sporto daro labai didelę politiką, panašius dalykus matome ir su TOK. Jie deklaruoja vienus dalykus, bet išreiškia kitokią nuomonę, kviesdami šalių agresorių sportininkus.
Mes galime matyti, kad sportas jau yra tikrai tapęs didžiąja politika ir nereikia čia savęs apgaudinėti. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais ir visiems nuo to bus tik geriau“, – pridūrė jis.
