Policijos departamento duomenimis, namuose pagimdytas naujagimis medikams į Vilniaus ligoninę buvo atvežtas iš namų sausio 28 d. apie 6 val. 21 min. Tą pačią dieną 9 val. 15 min. ligoninėje jis mirė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Įvykio aplinkybės – tikslinamos. Policijai šeima iki šiol nebuvo žinoma. Pranešama tik tai, kad šeimoje auga vienas mažametis vaikas. Įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Gimdymą namuose reglamentuoja įstatymas
Nuo 2019 metų sausio mėnesio, priėmus buvusio Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytą įsakymą, Lietuvoje gimdyti namuose gali tos moterys, kurioms nėra nustatyta didelė nėštumo rizika, ir kurios sudarė paslaugų sutartį su gydymo įstaiga dėl tokių paslaugų teikimo.
Moterys, planuojančios gimdyti namuose, turi pateikti prašymą gydymo įstaigai, teikiančiai šią paslaugą.
Tuo tarpu ši, įvertinusi nėščiosios sveikatos būklę ir patalpos, kur bus priimamas gimdymas, tinkamumą, pasirašo sutartį. Pagal ją nėščioji gauna konsultacijas iki gimdymo ir po jo, pagalbą gimdymo metu bei akušerio vizitus po gimdymo.
Nustatyta, kad švarioje ir šiltoje namų patalpoje, kurioje planuojamas gimdymas, turi būti karštas vanduo, elektra bei kietas pagrindas, skirtas naujagimiui gaivinti.
Taip pat užtikrintas privažiavimas greitosios medicinos pagalbos automobiliui, kuris per 30 minučių galėtų pervežti gimdyvę ir naujagimį į gydymo įstaigą.
Gimdymas namuose gali būti mirtinas
Gydytoja-akušerė V. Staniulevičienė neslepia, kad per ilgus darbo metus jai teko susidurti su ne viena situacija, kai po gimdymo namuose moterys buvo atvežtos į ligoninę su komplikacijomis.
Anot jos, tais atvejais, kai gimdymą namuose priima ne profesionalūs gydytojai, kompetencijos stoka gali sukelti negrįžtamų ar net mirtinų pasekmių.
„Pavojingiausia yra tai, kad gimdymus namuose priima ne profesionalūs akušeriai, o dūlos arba savamoksliai žmonės, kurie nusiteikę tai daryti būtent namuose. Ir, aišku, jeigu to nemoki daryti, tai nešiesi atsakomybę“, – sako ilgametę patirtį turinti gydytoja-akušerė.
V. Staniulevičienė teigia, kad gimdyme namuose dalyvauti privalo ne tik dūla ar pribuvėja, bet ir licencijuota bei didelę patirtį turinti akušerė.
„Kol galutinai nesutvarkyta bazė, kuri paremtų tą dalyką, palaikytų ir, aišku, galėtų suteikti ne tik, kad informacijos, bet ir kuo skubesnę pagalbą, tol akušeriams nebus galima priiminėti gimdymo namuose, o visi kiti, kurie tik bando tą daryti namuose, gali pridaryti klaidų ir tai kainuoja žmonių gyvybes“, – komentuoja ji.
Slepia pribuvėjų vardus
Ir nors, akušerės teigimu, tam tikrais atvejais leidžiama gimdyti namuose, grėsmė tiek gimdyvės, tiek naujagimio gyvybei išlieka, nes gimdant namuose bet kokia klaida gali būti mirtina, jeigu pakankamai greitai ir laiku nebus suteikta atitinkama medicininė pagalba:
„Pasekmių gali būti įvairiausių, priklausomai nuo to, kaip vaikutis gimė, kaip jam buvo suteikta pagalba gimimui, dažnai žmonės, pagimdę namuose, neprisipažįsta, kad jų gimdymą priiminėjo kažkokia atėjusi pribuvėja. Jie sako, kad jie patys gimdė, kad jiems taip išėjo, jie slepia tų žmonių vardus.“
Pasiteiravus V. Staniulevičienės, ar ji yra prieš gimdymą namuose, gydytoja-akušerė sako negalinti taip teigti, tačiau dar kartą atkreipia dėmesį, kad visais atvejais turi būti užtikrintas saugumas, nes ant kortos gali būti pastatyta tiek gimdyvės, tiek naujagimio gyvybė:
„Aš negaliu pasakyti, kad esu prieš gimdymą namuose, bet viskas turi būti taip pasiruošta gimdymui namuose, kad kuo mažiau liktų tos vadinamos rizikos.“
Sergant šiomis ligomis gimdyti namuose – griežtai draudžiama
Paklausus specialistės, kodėl jos manymu moterys rizikuoja ir renkasi gimdyti namuose, V. Staniulevičienė sako, kad to reikėtų klausti pačių moterų, nes tai yra asmeniškas kiekvienos moters sprendimas.
„Kiekvienas turi savo norus, savo nuostatas, pakoreguoti norų įprastai mes negalime“, – sako ji, tačiau skuba visas, svarstančias apie gimdymą namuose, įspėti, kad kai kurioms moterims tai yra itin pavojinga.
Gimdymo namuose paslauga negali būti teikiama nėščiosioms, kurios turėjo cezario pjūvį, gimdos operaciją, neišnešiotą nėštumą arba nustačius nėštumo ar vaisiaus patologiją, naujagimio apsigimimus, nėščiosios ligas, komplikuojančias nėštumo eigą.
Taip pat ir tais atvejais, kai yra nepalanki būklė dėl pagalbinio apvaisinimo, gimdant pirmą kartą, esant vyresnei nei 40 metų arba jaunesnei nei 18 metų nėščiajai.
„Tai moterys, besilankydamos konsultacijoje, turi visus šiuos dalykus sužinoti. Arba tiesiog pas šeimos gydytoją, arba pas akušerį-ginekologą ar pas akušerį, jos šiuos dalykus turi išgirsti ir savaime pasistengti suprasti.
Viskas priklauso nuo moters ligų ir nuo galimų apsigimimų, ir rizikų, kurios gresia vaisiui. Bet kokia liga, kuria serga nėščioji, jau yra rizika gimdyti namuose ir tikrai nerekomenduočiau to daryti“, – komentuoja gydytoja-akušerė.
Ką būtina žinoti?
Vis dėlto, nusprendus gimdyti namuose, gydytojos-akušerės teigimu, svarbu pasirūpinti tam tinkamomis sąlygomis ir atsargumo priemonėmis:
„Pirmiausia, moteris turėtų pasirūpinti visomis sąlygomis. Kitas dalykas yra Sveikatos apsaugos ministro (buvusio Sveikatos apsaugos ministro – aut. past.) patvirtintas įstatymas dėl gimdymo namuose tvarkos: ką turi turėti, jeigu ten būtų akušeris, kaip turėtų būti sutvarkyta visa sistema.
Šitą moteris turėtų žinoti. O jeigu moteris rizikuoja ir gimdo paprasčiausiai su žmonėmis, kurie tik nori ten būti ir neva padėti gimdymo metu, tai mes esam bejėgiai moterų pasirinkimams.“
Pasak V. Staniulevičienės, svarbu žinoti, kad ką tik pagimdytas kūdikis turi būti per 3 paras pristatytas medikams, kurie tinkamai apžiūrėtų tiek jį, tiek mamą.
„Yra nustatyta, kad per tris paras turėtų būti ir kūdikis apžiūrėtas, ir mama apžiūrėta. Tą gali atlikti ir šeimos gydytojas, jeigu moteris be jokios pagalbos gimdė namuose, arba akušeris-ginekologas, kad jis įvardintų vaiko gimimą ir sutvarkytų dokumentaciją. Ši apžiūra turėtų per tris paras įvykti“, – nurodo pašnekovė.