„Brangaus ir prabangaus būsto rinkoje neįmanoma įžvelgti praktiškai jokių tendencijų – viskas remiasi unikaliais pirkėjo pageidavimais. Vienintelis dalykas, kuris vienija tokių namų ar butų savininkus – tai saugumo ir privatumo poreikis. To pageidauja visi, už būstą ketinantys mokėti didelius pinigus“, - Balsas.lt sakė statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Namui ryžtasi ne kiekvienas
Ekonominės klasės būsto kainos siekia iki 4 tūkst. litų už kv. m, vidutinės 4-6 tūkst. litų, brangaus būsto klasės vienas kv. m kainuoja nuo 6-7 tūkst. litų iki nenustatytos ribos. Brangaus būsto objektų rinkoje parduodama mažiausiai, o populiariausias Lietuvoje išlieka ekonominės klasės būstas.
„Galinčių už būstą mokėti daugiau yra santykinai mažai, todėl ir paklausa tokio būsto yra gana nedidelė. Daugiausiai prabangaus būsto objektų yra senamiestyje, centrinėje miesto dalyje arba siūlomi atskiri objektai kitose miesto dalyse, suformuoti pagal išskirtinius pirkėjų poreikius. Kainos šiuo atveju yra pakankamai aukštos, bet aukštas ir gyvenimo bei komforto lygis“, - teigė A. Avulis.
Anot jo, brangaus būsto segmentas yra pakankamai siauras, todėl išskirti tendencijas yra sudėtinga, o kiekvienu atveju pasirinkimą lemią individualūs kliento poreikiai – vienam reikia gamtos, kitam miesto. Apie nuosavą namą svajoja irgi ne kiekvienas pasiturintis pirkėjas. Aktyviai keliaujantys verslininkai įvertina tai, kad retai būna namuose ir nusprendžia, kad žmonai su vaikais gali būti nesaugu pasilikti vieniems name pamiškėje.
„Yra visokių žmonių ir visokių individualių poreikių, vieni pasirenka individualius namus Turniškėse ar Valakampiuose, kiti perka namams ir kotedžams alternatyvius projektus, dar kiti pasirenka gyvenimą senamiestyje, kur galima pėsčiomis nueiti į teatrą ar kavinę, o automobilio reikia tik tuomet, kai vykstama į užmiestį.
Kainai ribų nėra
„Žmonės, kurie linkę mokėti pusę milijono, milijoną arba daugiau, turi visiškai individualius savo poreikius. Tereikia tuos poreikius identifikuoti ir pasirinkti tinkamą būstą“ - sakė A. Avulis, kuris patikino, kad šiame segmente viršutinės kainos ribos nėra.
Vyraujantis individualumas prabangaus būsto segmente dažniausiai pasireiškia per privatumą – tokių namų savininkai nepageidauja viešumo, o didžiausiu kriterijumi jiems tampa ne prabanga, o saugumas.
„Tokie žmonės, kurie turi daug pinigų, daug dėmesio skiria savo, savo šeimos ir vaikų saugumui. Įvertinę patį būstą, pirmiausia galvoja, kur jų vaikai leis laisvalaikį – ant asfalto ar žolės. Daugiausia jų išskirtiniai pageidavimai susiję su laisvalaikiu, o ypatingas dėmesys skiriamas saugumo užtikrinimui“, - sakė A. Avulis.
Kai kurie prabangos atsisako
Nors pinigų pačiam būstui negailinčių netrūksta ir praūžus finansinei krizei, net ir pasiturintys ėmė labiau domėtis būsto išlaikymu ir ekonomiškumu.
„Vertinant paskutinių penkerių metų laikotarpį, galima pastebėti, kad šiek tiek mažėja būsto plotas. Jeigu anksčiau prabangus segmentas prasidėdavo nuo 100-200 kvadratinių metrų, tai dabar 200 kv. m ploto būsto paklausos praktiškai nėra – vos vienas kitas atvejis“, - sakė A. Avulis.
Pasak specialisto, aiškėja, kad prabangus būstas šiuo metu yra apie 100 kv. m. Taip pat pastebima, kad poros, kurių vaikai užaugo ir nebėra reikalo gyventi 200-300 kv. m name, siekia įsigyti gerą, jų kriterijus atitinkantį butą iki 100 kv. m. Dėl tokių tendencijų prabangaus būsto rinkoje nuspręsta pertvarkyti ir bendrovės „Hanner“ ties Neries vingiu pastatytus butus – didesnius nei 150 kv. m padalinant pusiau.
Daugeliu atveju tai pasiteisina, nes tokie butai paklausūs. Dažniausiai juos įsigyja vaikus užauginusios poros, kurioms 60-70 kv. m visiškai pakanka.
„Paskutiniu metu turėjau kelis tokius atvejus: vaikai užauga ir su tėvais negyvena, kol gyveno keturiese, tol reikėjo erdvės. Dviems žmonėms tikrai nereikia 200 kv. m namo – kaip patys žmonės sakė, tenka telefonu vienas kitam skambinti, kad sužinotum, ar kitas namie ar ne“, - su šypsena prisiminė A. Avulis.
Pasak jo, ir pasiturintieji ima mąstyti racionaliau. „Ir turtingieji pagalvoja, kam mokėti daugiau, jei galima mažiau. Namo išlaikymas atsieina 2-3 kartus daugiau kaštų nei buto, - teigė A. Avulis. Tačiau tai nereiškia, kad ateityje prestižinio būsto paklausa mažės. - Prieš krizę, galima sakyti, buvo prabangaus būsto bumas, kurio metu buvo padaryta daug neapgalvotų sprendimų, žmonės turėjo iliuzijų, kad jų gyvenimas tik gerės ir gerės, todėl ne vienas nukentėjo ir turėjo parduoti savo būstą. Po krizės matoma stabili linija – pardavimų nėra daug, bet jie stabilūs, šiame segmente visada buvo pirkėjų ir visada jų bus – atvyksta daug užsieniečių, didelių kompanijų vadovų. Vyksta natūrali rotacija.“
Pasiūla mažėja
„Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius sako, kad prestižinio NT tendencijas Vilniuje galime vertinti dvejopai.
„Krizės įkarštyje vystytojai labai sunkiai pardavinėjo šio segmento butus. Vidutinis mėnesinis likvidumas siekė vos 1-2 proc., kas reiškė, jog tuo metu esamai pasiūlai išparduoti būtų reikėję ne mažiau kaip 4-5 metų. Tačiau 2011 metais situacija ėmė gerėti: išaugo sandorių skaičius, padidėjo segmento likvidumas. Prestižinio segmento pikas sandorių atžvilgiu buvo pasiektas praėjusiais metais, tačiau klasės likvidumo prasme prestižinis segmentas ir šiemet išlaiko panašų rodiklį. Taip yra todėl, jog šiais metais prestižiniame segmente mažesnė pasiūla, tad ir sandorių sudaroma mažiau. Galima daryti prielaidą, jog vystytojai, matydami, kad prestižinės klasės pirkėjų ratas nėra didelis ir iš esmės nesikeičia, o žemesnės klasės segmentuose sparčiai auga paklausa, nukreipė savo pajėgas ten ir kiek apleido prestižinio būsto plėtrą. Tai paaiškintų prestižinio būsto pasiūlos mažėjimą pastaruosius dvejus metus“, - apie situaciją brangaus būsto segmento pirminėje rinkoje sakė A. Antanavičius.
