Liudytojas teigia: Gintaras Skobas Kaune surengė pasalą savo konkurentams, smogikui Dinarui Užkuraičiui davė ginklą ir liepė šaudyti į buvusius draugus trumpomis serijomis, o pasibaigus šoviniams mesti granatą. Gyvųjų neturėjo likti. Neturėjo būti ir teismo. Bet jis bus - kad ir po 17 metų.
G.Skobui, paskutiniajam iš skandalingojo pirmųjų nepriklausomybės metų Kauno kapitalistų elito, kaip ir jo kolegoms tenka pereiti per teismų skaistyklą. Skirtumas tik tas, kad milijonieriai Arvydas Stašaitis ir Gintaras Petrikis buvo teisiami už tai, kad turtus susikrovė mulkindami valstybę ir jais patikėjusius žmones. O G.Skobui gali tekti atsidurti už grotų dėl nužudymo organizavimo.
Prieš 15-17 metų Kauno kapitalistai A.Stašaitis, EBSW prezidentas G.Petrikis, Jaunųjų verslininkų sąjungos prezidentas G.Skobas pasiskelbė žiną receptą, kaip tapti turtingiems ir įtakingiems. A.Stašaitis tikino išmanąs kapitalizmą, G.Petrikio vadovaujamas EBSW aštuonkojis pūtėsi nustekendamas valstybines įmones. O G.Skobas ėmėsi iniciatyvos saugoti verslininkus, siūlydamas jiems sportininkais pavadintų banditų užuovėją. Iš tiesų, kaip teisme tvirtina buvę G.Skobo bendražygiai, jam rūpėjo ne verslininkų saugumas, o galimybė taikiu būdu gauti perspektyvių įmonių akcijų, dalyvauti jų valdyme ir privatizavime.
1961 metų kodeksas
G.Skobui, palyginti su G.Petrikiu ir A.Stašaičiu, pavyko ilgiausiai išlikti laisvėje, jis iki šiol vis dar neteistas, nors byla, kurioje kalbama ir apie tai, kaip G.Skobas dalyvavo pasikėsinime nužudyti du savo buvusius draugus, Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta 2006 metų gruodžio 7-ąją.
Teisėjai Regina Pocienė, Elvyra Ona Kvaraciejūtė, Stasys Punys kaltais pripažino ir laisvės atėmimo bausmėmis nuteisė beveik visus dar gyvus "Ramaškinių" gaujos narius. Arikas Pastuškovas nuteistas 11 metų ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, Artūras Balnanosis - 12 metų, D.Užkuraitis ir Rolandas Grigonis - po 8 metus. 18 750 litų baudą gavo net tauragiškis Algirdas Terleckas, ne savo valia saugojęs gaujos ginklus ir sprogmenis. O G.Skobo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta.
Vilniaus apygardos teismo teisėjai G.Skobui pritaikė 1961 metų sovietinį Baudžiamąjį kodeksą (BK), kuris už nužudymą numato 10 metų senaties terminą. O dabar galiojantis BK numato 20 metų senaties terminą.
Nors Generalinė prokuratūra nesutiko su tokia teismo nutartimi ir apskundė ją Lietuvos apeliaciniam teismui, Apeliacinio teismo teisėjai Valdimaras Bavėjanas (pranešėjas), Viktoras Kažys ir Rūta Mickevičienė atmetė prokuroro skundą dėl netinkamai taikyto senaties termino, netgi pamokslaudami, kad jis "juridine prasme nėra pamatuotas".
Šešėlis pasivijo
Laimėjęs du teismus G.Skobas galbūt ir tikėjosi išvengti teismų proceso dėl nužudymo, tačiau prieš 16 metų padaryto nusikaltimo šešėlis jį pasivijo 2008 metų gruodžio 23-iąją.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sužlugdė verslininko ir įvairių įtakingų visuomeninių organizacijų, tokių kaip Verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjunga, Tarptautiniai prekybos rūmai, Tarptautinis pramonininkų ir verslininkų kongresas, nario bei vieno iš vadovų G.Skobo viltis išsisukti nuo bausmės dėl senaties.
"Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo prokuroro skundo argumento dėl 1961 metų BK 49 straipsnio taikymo teisėtumo, - konstatavo LAT teisėjų kolegija. - Nepateikė teoriškai pagrįstų motyvų, kodėl nusikalstamoms veikoms, kvalifikuotoms pagal 2000 metų BK straipsnius, pritaikyta 1961 metų BK 49 straipsnio nuostatos dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis."
LAT panaikinus šią Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Tai pirmas kartas, kai G.Skobui, artimai bendravusiam su teisėsaugos pareigūnais, nepavyko išsisukti. Tarp verslininko pažįstamų - aukščiausio lygio teisėtvarkos pareigūnai. Ko vertas vien Petras Liubertas, prieš penkiolika metų buvęs generalinis policijos komisaras, o prieš dešimtmetį tapęs valdybos nariu G.Skobo įsteigtoje asociacijoje Tarptautiniai prekybos rūmai.
Grįžta prie senų bylų
Pirmųjų dviejų instancijų teismai apkaltino prokuratūrą ir policiją, kad byla buvo pernelyg ilgai tiriama. Tačiau prieš 16 metų Kaune padaryti keli žiaurūs nusikaltimai apskritai galėjo būti neištirti. Tik tada, kai 2004 metais Generalinės prokuratūros ir tuometinio Generalinio policijos komisaro Vytauto Grigaravičiaus iniciatyva buvo pakeltos senos bylos ne tik Kaune, bet ir Klaipėdoje, Vilniuje, Panevėžyje, Telšiuose, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai per ketverius metus atskleidė dešimtis rezonansinių nusikaltimų, kuriuos vengė tirti vietos pareigūnai.
Šio vilniečių atlikto tyrimo metu prabilo ir Kauno "Ramaškinių" gaujos nariai D.Užkuraitis ir R.Grigonis, prisipažinę nužudę savo buvusius bendražygius bei papasakoję apie kitus gaujos padarytus nusikaltimus.
G.Skobui atlaidus Vilniaus apygardos teismas parodymus prieš įtakingą verslininką davusiems teisiamiesiems skyrė griežtas bausmes neįvertinęs, kad jie bendradarbiavo su teisėsauga, jų parodymai padėjo atskleisti nusikaltimus ir demaskuoti visą gaują. Teisėjai taip stengėsi nubausti D.Užkuraitį ir R.Grigonį, kad atgaline data pritaikė Civilinį kodeksą ir priteisė jiems atlyginti virš 200 tūkst. litų žalą nužudytųjų žmonoms.
Dėl neteisėtai priteisto žalos atlyginimo teisėjų sprendimą panaikino tik LAT, nurodęs, kad įstatymas negalioja atgal. O dėl pernelyg griežtų bausmių D.Užkuraičiui ir R.Grigoniui susigriebė Apeliacinis teismas, sumažinęs bausmes D.Užkuraičiui iki 5 su puse metų, o R.Grigoniui iki 5 metų ir 4 mėnesių.
Smogikų lopšys
G.Skobas ir D.Užkuraitis - Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai, abu lankė bokso treniruotes. Čia treniravosi ir Kauno banditus puikiai pažįstantis Jonas Bielskis, "Ramaškinių" vadas Ramūnas Kuzminas bei kiti pačioje jaunystėje po velėna atsidūrę šilutiškiai. 2000-aisiais Danijoje buvo sulaikytas gerų rezultatų bokse pasiekęs Šilutės sporto mokyklos auklėtinis - dėl prekybos merginomis iš Lietuvos. D.Užkuraitis ikiteisminio tyrimo tyrėjams ir teisme papasakojo, kad 1992 metais prasidėjo nuolatiniai konfliktai tarp Ramūno Kuzmino (nušautas Kaune 2000-ųjų vasarą - red.) ir Vidmanto Urniko, nes jiedu nepasidalijo valdžia. Galiausiai įvyko skilimas - V.Urnikas kartu su savo žmonos broliu D.Steponavičiumi atsiskyrė nuo gaujos. D.Steponavičius ne kartą grasino R.Kuzminui ir G.Skobui. D.Užkuraitis tvirtino matęs, kaip kartą D.Steponavičius į G.Skobo galvą įrėmė pistoletą ir grasino nužudyti. Kiek vėliau D.Steponavičius grasino ir R.Kuzminui.
Po šių įvykių G.Skobas pareiškė, kad jis to taip nepaliks, kiekvienas jam negrasins. R.Kuzminas V.Urniko ir D.Steponavičiaus nužudymą suderino su A.Pastuškovu, užėmusiu aukštesnę poziciją nusikalstamame pasaulyje.
Kaip tvirtina D.Užkuraitis, apie nusikaltimo planą jis išgirdo iš G.Skobo, jiedviem važiuojant G.Skobo automobiliu 1992 metų rugpjūčio 30 dieną. Jis buvo nuvežtas į Statybininkų-Lakajų gatvių sankryžą Kaune, greta kurios esančioje mokamoje automobilių pardavimo aikštelėje V.Urnikas palikdavo savo automobilį.
Parke netoli aikštelės, per kurį einančiu taku V.Urnikas pasiekdavo namus, ir buvo surengta pasala. Pasak D.Užkuraičio, G.Skobas jam davė "Stečkinu" vadinamą Lietuvoje retą 9 milimetrų kalibro automatinį pistoletą, dvidešimt 9 milimetrų kalibro pistoleto "Makarov" šovinių, kaukę ir rusišką puolamąją granatą. D.Užkuraitis turėjo laukti V.Urniko ir D.Steponavičiaus krūmuose prie tako, o G.Skobas pažadėjo automobilio šviesomis duoti signalą, kada jie pasirodys.
Praėjo kelios valandos, o V.Urniko ir D.Steponavičiaus vis nebuvo. Per tą laiką G.Skobas kelis kartus skambino V.Urniko žmonai, klausė, ar vyras dar negrįžo namo.
Buvo gerokai po vidurnakčio, kai D.Užkuraitis pamatė sutartu signalu mirksinčius automobilio žibintus ir taku einančius jo buvusius draugus, su kuriais kartu ir plėšta, ir linksmintasi. Kai iki V.Urniko ir D.Steponavičiaus buvo likę 15-20 metrų, D.Užkuraitis, užmiršęs G.Skobo patarimą šaudyti trumpomis serijomis, akimirksniu iššaudė visą apkabą ir puolė bėgti. Bėgdamas prisiminė, kad liko granata. Sugrįžo, sviedė ją į V.Urniko ir D.Steponavičiaus pusę ir vėl pasileido bėgti. Pakeliui nusiplėšė kaukę ir išmetė kartu su pistoletu.
Kai pribėgo prie G.Skobo, šis paklausė, kur ginklas. D.Užkuraičiui teko grįžti į nusikaltimo vietą surasti pistoleto. Tai, kad D.Užkuraitis išmetė ir kaukę, G.Skobas pastebėjo kiek vėliau. Jis bendrininką nuramino pasakęs, kad šiame parke rytais bėgioja A.Stašaitis, paprašys, kad šis surastų kaukę.
Atsikratęs įkalčių, G.Skobas D.Užkuraitį parsivežė į savo namus, buvusius netoli Kauno autobusų stoties: leido nusiprausti, davė persirengti kitus drabužius. Nelaukdami aušros vyrai išvažiavo į Šilutę, kad užsitikrintų alibi.
Vartė bylą
D.Užkuraitis teigia, kad apie tai, jog V.Urnikui pavyko išvengti kulkų krušos, jis sužinojo kitą dieną parvažiavęs į Kauną. D.Steponavičius nuo kulkų žuvo iškart, o V.Urnikui pavyko pabėgti ir pasislėpti už netoliese gulėjusių betono plokščių. Jo nekliudė ir granatos skeveldros.
Netrukus D.Užkuraitis įsitikino, kad G.Skobas tikrai turi ryšių policijoje. Pasak D.Užkuraičio, G.Skobas ne tik pasirūpino jo alibi, bet ir perspėjo dėl policijos įtarimų. "G.Skobas buvo atnešęs baudžiamąją bylą dėl G.Steponavičiaus nužudymo ir liepė pasiskaityti, rodė nuotraukas," - liudijo D.Užkuraitis.
Į V.Urniką buvo kelis kartus kėsintasi ir vėliau. 1993 metais jau kiti smogikai vidury dienos bandė jį nušauti sėdintį automobilyje, bet kulkos tiktai sužeidė V.Urniką ir kartu buvusį Valdemarą Raudonį. Dar po kelių mėnesių "Ramaškiniai" kelkraštyje užkasė savadarbį sprogmenį, ketindami nuotoliniu būdu jį susprogdinti, kai keliu važiuos V.Urnikas. Tačiau sprogmuo susprogo savaime, kai greta nieko nebuvo.
Į V.Urniko gyvybę kėsintasi ir Klaipėdoje, kur jis vėliau apsigyveno. Prieš dešimtmetį į namo Kopų g. Nr. 1 kiemą buvo įmesta granata, skeveldros apgadino sieną.
Laimės kūdikiu galintis vadintis V.Urnikas dabar Klaipėdoje užsiima cheminio valymo ir skalbimo paslaugų verslu bei planuoja pasididinti savo sklypą Melnragėje, o Klaipėdos savivaldybė jam dosniai leido prie namų valdos prisijungti gabalą valstybinės žemės.
Viską neigia
G.Skobas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė jam pateiktus kaltinimus. Lietuvos apeliaciniam teismui pradėjus nagrinėti šią bylą iš naujo, teisėjams teks spręsti, kuo tikėti. Ar D.Užkuraičiu, ant kurio sąžinės ne tik D.Steponavičiaus, bet ir išdavikiškai nužudyto jaunystės draugo, su kuriuo kartu švęsdavo gimtadienius, šilutiškio Kęstučio Nasčio gyvybė, ar kalnų slidinėjimo mėgėju, įtakingu verslininku ir visuomenės pažiba G.Skobu? Tikėti tuo, kuris žudė ir prisipažino? Ar tuo, kuris viską neigia?
Jei ne LAT principinga pozicija, G.Skobas, padedant kitų teismų teisėjams, jau mėgautųsi visiškai švaria reputacija.
Rūta SKATIKAITĖ
