Alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė dalinasi patarimais, kaip anksti pastebėti alergiją dulkių erkutėms bei kaip prižiūrėti patalynę, čiužinius, minkštus baldus, kur erkutės linkusios ypač veistis.
– Kokie simptomai ir požymiai išduoda, kad žmogus gali būti alergiškas dulkių erkutėms?
– Laimei, dulkių erkutėms jautrūs ne visi, kiti gali visą laiką gyventi tarp jų ir nieko nejausti, tačiau tiems, kurie alergiški, gyvenimo kokybė kaip reikiant suprastėja. Kiekvienas į dulkių erkutes reaguoja skirtingai, tad ir jautrumas joms turi kelis lygius.
Jeigu alergija yra lengva ir dulkių erkučių namuose nedaug, žmogus kartais gali čiaudėti ir atsikėlus ryte jausti lengvą slogą. Jeigu jautrumo lygis vidutinis arba sunkus, galima sakyti, kad žmogus dažniausiai jaučiasi tikru ligoniu. Pastarąjį kamuoja alerginė sloga, kuri pasireiškia čiauduliu, nosies gleivinės užburkimu, dėl ko neprakvėpuojama ir sutrinka miegas. Esant didesniam jautrumui alerginė sloga tampa pastovi būsena, net nebūnant aplinkoje, kur gali būti dulkių erkučių, pavyzdžiui, gamtoje. Iš tų, kurie yra jautrūs dulkių erkutėms, 70-80 proc. turi alerginę slogą.
– Nesigydant ar netinkamai gydantis alergiją, kokios galimos komplikacijos?
– Pirmoji klaida, kad esant dulkių erkučių alergijai, žmonės pradeda į nosį purkštis vaistus nuo slogos. Šių vaistų negalima ilgai vartoti, nes prie jų greitai priprantama, taip pažeidžiama nosies gleivinė, galima net prarasti uoslę, o taip atsiranda dar daugiau sveikatos problemų.
Antroji galima komplikacija – veido konfigūracija. Kuomet alergiškas vaikas dėl užburkusios nosies gleivinės miega prasižiojęs, kvėpuoja pro burną ir guli horizontaliai, į nosies gleivinę priplūsta daugiau kraujo, kuri užburksta dar labiau ir vystosi netaisyklinga veido išraiška, kitaip tariant, sutrinka kaukolės vystymasis.
Taip pat sergantiems alergine sloga dažna komplikacija yra sinusitai. Persirgus virusinėmis ar infekcinėmis ligomis šie ypač dažnai komplikuojasi, ypač tiems, kurie turi silpnesnį imunitetą.
Taip pat galimos ir sinusitų komplikacijos, kurios prasideda įvairiais virusais, infekcinėmis ligomis, tai ypač dažna komplikacija turintiems silpnesnę imuninę sistemą.
Ketvirtoji ir pati rimčiausia galima komplikacija – bronchų astmos išsivystymas. Apie 40 proc. duklių erkutėms jautrių žmonių, turinčių alerginę slogą, vystoti bronchų astma.
– Ar tiesa, kad vaikai dulkių erkutėms yra jautresni?
– Tai yra klaidingai susidariusi nuomonė, kadangi alergija dulkių erkutėms dažniausiai nustatoma vaikystėje, tačiau ją žmogus turi visą gyvenimą. Iki dviejų metų ši alergija vaikams pasireiškia retai, tačiau tokio amžiaus, kada vaikas pradeda eiti į darželį bei mokyklą, alergijas diagnozuojame dažniausiai. Retai, bet pasitaiko atvejų, kuomet žmogui alergija pasireiškia ir jau suaugus.
– Kokių priemonių būtina imtis esant alergiškam dulkių erkutėms?
– Svarbiausia yra laiku diagnozuoti alergiją ir net pastebėjus bereikalingą čiaudėjimą, šiek tiek užgultą nosį vertėtų pasitikrinti dėl galimos alergijos. Problema, jog kol sveikata ženkliai nepablogėja, žmonės delsia, tačiau kuo greičiau bus išsiaiškinta simptomų priežastis, tuo bus lengviau alergiją kontroliuoti.
Nustačius alergiją dulkių erkutėms pagrindinis būdas su tuo kovoti – tvarkyti aplinką taip, kad jų būtų kuo mažiau. Taip alergija vystysis kur kas lėčiau, greitai neprogresuos ir aplinkos susitvarkymas yra pagrindinė užduotis.
– Kokioms aplinkos sąlygoms esant dulkių erkutės veisiasi sparčiausiai?
– Namų dulkių erkutės mėgsta drėgmę ir taip pat jei namuose pastebite pelėsį, labai tikėtina, kad tokioje aplinkoje šių parazitų bus ypač daug. Dėl to labai svarbu namuose palaikyti kuo sausesnį orą ir kambarių temperatūra turėtų svyruoti apie18-20 laipsnių, kadangi jei ši pakyla aukščiau dvidešimties, sudaromos palankios sąlygos erkutėms daugintis.
– Daugiausiai dulkių erkučių galima rasti čiužiniuose bei patalynė, tad kaip patartina juos prižiūrėti?
– Čiužinį geriausia rinktis sintetinį, poroloninį ir svarbiausia, kad jame nebūtų vatos, kitų natūralių medžiagų, kadangi jose erkutėms sudaromos ypač palankios sąlygos veistis. Be abejonės, netinka ir labai seni, eilę metų naudojami čiužiniai, o čiužinių bei minkštų baldų valymui patartina naudoti garų siurblį, galintį atlikti giluminį išsiurbimą, o prastos kokybės siurblys tikrai netinka.
Taip pat reikėtų atsisakyti pūkinių, vilnonių antklodžių ir visada patariu ryte atsikėlus neskubėti kloti lovos, neuždengti jos antklode, įvairiais užklotais ir taip nepalikti drėgnos šiltos terpės erkėms veistis. Geriausia antklodę pakabinti balkone ar kitoje erdvėje, kad ši galėtų vėdintis. Tokiu būdu erkių populiacija kaip reikiant mažės ir neplis.
Skalbiant patalynę svarbu įsidėmėti, kad dulkių erkutės žūsta tik esat 60 laipsnių karščiui ir daugiau, o prieš skalbiant būtina iš patalynės užvalkalų kampų surinkti visus pūkelius, kadangi jose erkutės linkusios užsilaikyti. Be abejo, nepamirškite ir reguliaraus patalpų vėdinimo, ypač atsikėlus ryte. Laikantis visų šių rekomendacijų namuose dulkių erkučių neabejotinai sumažės ir net turintiems alergiją savijauta gali ženkliai pagerėti.
