„Kokių grybų galima rasti – priklauso nuo miško: viename gali būti voveraičių, kitame daugiau raudonviršių, kazlėkų, meškučių ar net baravykų. Atsižvelgiant į rudeninius orus, kada kelias naktis buvo tik apie 6-7 laipsnius šilumos, ypač pietryčių Lietuvoje, gali būti išdygę ir žaliuokės“, – vardina mikologas.
Šiuo metu vertingiausi grybai
Jono Kasparavičiaus teigimu, karšta vasara neturėjo padaryti įtakos rudeninių grybų dygimui ir šie rudenį augs kaip įprasta. Pasiteiravus, kokius grybus šiuo metu rinkti naudingiausia, mikologas nedvejodamas sako, kad be abejonės visi grybautojai labiausiai ieško baravykų.
Šis vienas geriausiai atpažįstamų ir labiausiai vertinamų grybų pasižymi antioksidantų, mikroelementų ir vitaminų gausa, taip pat gerina širdies veiklą ir organizmą praturtina kitomis naudingomis medžiagomis.
„Taip pat naudinga rinkti voveraites, raudonviršius bei kazlėkus. Tai grybai, kuriuos žmonės geriausiai pažįsta ir kurie pagal savo maistines savybes yra pakankamai vertingi“, – kalba specialistas. Voveraitės, kaip ir baravykai, turi vertingų medžiagų – antioksidantų, įvairių vitaminų, o kazlėkuose, ypač grakščiajame, esančios medžiagos kadaise liaudies medicinoje buvo pasitelkiamos artritui gydyti.
Kaip neapsinuodyti
Viena svarbiausių taisyklių grybaujant: jei nepažįsti grybo – geriau neimk, nesiūlyk kitiems ir jokiu būdu nebandyk jo paruošti valgymui. Pasak mikologo, dažnai žmonės yra įsitikinę, kad nuodingi grybai turėtų būti itin neišvaizdūs, smirdėti ir mėlynuoti, tačiau tokie įsitikinimai grybautojus gali net pražudyti.
„Išskyrus keletą nelabai išvaizdžių nuodingų grybų, kiti nuodingi grybai dažniausiai neturi nemalonaus kvapo ir niekuomet nemėlynuoja ir jokių neigiamų asociacijų jų nepažįstantiems grybautojams dažniausiai nesukelia. Dėl to grybautojai dažnai prisirenka net musmirių ir visas gėrybių rinkimas gali baigtis tragedija“, – sako vyras.
Mikologas akcentuoja, kad jei abejojate dėl grybo ir neatpažįstate jo rūšies, geriau į pintinę nedėti. Kitu atveju, jei, visgi, smalsumas neapleidžia ir norisi išsiaiškinti grybo rūšį, patartina grybą ne pjauti, o išrauti, atidžiai apžiūrėti iš visų pusių, perpjauti ir nustatyti spalvą, užuosti kvapą, net lyžtelėti, tam kad išsiaiškinti skonį.
„Apie nežinomą grybą reikia surinkti kuo daugiau informacijos ir vėliau tuo domėtis, ieškoti žinių internete, knygose, koks grybas tai galėtų būti. Tokiu būdu galėsite lengviau pažinti miško gėrybes. Be to, renkant informaciją apie nežinomą grybą, reikėtų vertinti ne mažo, o suaugusio ir visiškai išaugusio grybo savybes, kadangi jos paprastai gali skirtis“, – pataria Jonas Kasparavičius
Pavojus apsinuodyti gresia ne tik prisirinkus nuodingų grybų, tačiau ir netinkamai paruošus vertingus grybus. Pavyzdžiui, taip lietuvių mėgstama ir populiari grybienė, kurios, anot mikologo, žmonės prisiverda tiek, kad pakaktų visai savaitei.
„Įprasta, kad daržovių, mėsos ar kitą sriubą galime vis pasišildyti ir valgyti kelias dienas, tačiau verdant grybienę šis sprendimas netinka. Jau po antro ar trečio karto šildant grybų sriubą žmogus gali apsinuodyti, kadangi sriuboje ilgainiui ima gamintis nuodingos medžiagos. Todėl grybienę patarčiau valgyti tik tą pačią dieną, kada ji pagaminta“, – perspėja pašnekovas.
Kitas dažnas atvejis, kuomet po ilgo grybavimo grįžus namo nebelieka jėgų sutvarkyti gėrybių ir šis darbas nukeliamas kitai dienai. Specialistas pabrėžia, kad taip daryti griežtai nepatartina. Patikimiausia grybus tvarkyti iš karto arba neturint kitos išeities, juos sudėti į šaldiklį, tačiau išėmus iš jo nieko nelaukiant imtis darbo, nes grybai greitai gali pradėti irti.
