Tokiam piliečiui galima būtų prilyginti ir miestų savivaldybes: vienos nedaro nieko, manydamos, kad yra tik maža dalis didelėje sistemoje, kitos – imasi tokių priemonių, kokių tik gali. Net ir neturinčios lėšų savivaldybės gali skatinti piliečius būti sąmoningus – tai nekainuoja daug, o rezultatas būtų garantuotas, nors jo palaukti ir reikėtų. Užsienyje net ir turtingos savivaldybės naudoja paprastą paskatinimą, pavyzdžiui, Skandinavijos miestų savivaldybės. Nors stebėtis nereikėtų – skandinavai labai daug dėmesio skiria gamtai, jos apsaugai, klimato kaitai ir visuomenė tose šalyse sąmoningesnė palyginti su lietuviais.
Gerosios praktikos pavyzdys pas kaimynus
Geteborgas – Švedijos uostamiestis ir antras pagal dydį šios šalies miestas. Geteborgo miesto savivaldybės tinklapyje pirmiausia į akis krinta ne tik pagrindinė informacija – ką kur rasti, kokie projektai vykdomi, kokios elektros, vandens kainos ir t. t. – bet ir vos ne kiekviename žingsnyje kartojama informacija apie gamtą ir klimato kaitą. Pavyzdžiui, prie informacijos apie vandenį ne tik atkreipiamas dėmesys, kad geriamasis vanduo itin švarus, bet ir raginama neteršti Jotos upės žiočių ir kitų vandens telkinių. Savivaldybė pažymi, kad klimato kaitai vandens ištekliai turi nemažą įtaką ir gyventojus ragina atsakingai naudoti vandenį – gyventojams išdėstoma informacija apie kanalizacijos sistemą, o paskui prašoma atkreipti dėmesį, ką nuleidžiame, ir pagalvoti apie atsinaujinančius gamtos išteklius (tarsi peršama savotiška vandens taupymo programa).
Prie informacijos apie šildymą taip pat primenama, kad klimatas šyla, ir skatinama naudoti kiek galima ekonomiškesnį šildymo būdą. Geteborgo savivaldybė gyventojams siūlo net kelis variantus ir gausybę būdų šildyti savo būstą, be to, suteikia nešališką, objektyvią ir nemokamą konsultaciją. Beje, Švedijoje kiekviena savivaldybė turi energetikos ir klimato konsultantą.
Atkreipiamas dėmesys, kad inovatyvus šildymas ir elektros energija, gaunama naudojant vėjo ar saulės energiją, gali mažiau teršti atmosferą. Taip pat pateikiama informacijos apie ekonomišką buitinių priemonių naudojimą.
Šiukšlių rūšiavimas Švedijoje toli gražu ne naujiena, tačiau Geteborgo miesto savivaldybė primena, kaip rūšiuoti šiukšles ir kokios naudos galima gauti iš to. Čia vėlgi daug informacijos apie klimato atšilimą. Pastebėjusi, kad esminių skirtumų klimato kaitoje nepasiekta, Geteborgo savivaldybė gyventojus skatina rūšiuoti šiukšles ne tik namuose, bet ir darbe, mokykloje. Tinklapyje šia tema daugybė nuorodų ir informacijos. Tas pats ir kalbant apie transportą – gyventojai skatinami naudotis viešuoju transportu, kurio infrastruktūra puikiai išvystyta visoje Švedijoje.
Geteborgo savivaldybė pažymi, kad nepaisant elektromobilių bei viešojo transporto – elektra varomų tramvajų ir didelės dalies autobusų, naudojančių elektrą ir biodujas – dar likę ir iškastinį kurą naudojančių transporto priemonių. Savivaldybė teigia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) vis tiek išskiriama daug ir ragina gyventojus naudotis dviračiais ar vaikščioti pėsčiomis. Savivaldybė viską daro taip, kad kiekvienas Geteborgo gyventojas skaitydamas apie vandenį, šildymą, transportą ar šiukšles įžiūrėtų čia ir asmeninę naudą.
Klaipėdoje kovos su klimato kaita užuomazgos
Klaipėda – vienintelis Lietuvos uostamiestis, ir nors jūros vėjai miesto teršalus nupučia tolyn, klimato pokyčių išvengti šiam miestui, kaip ir kitiems, nepavyks. Miestui gresia ne tik dažnesni vėjai ir pakilus jūros lygiui gali tekti uostą iš naujo pritaikyti naudojimui, bet pagal liūdniausią scenarijų prognozuojamas net ir užtvindymas. Klaipėda miesto mastu stengiasi kovoti su klimato atšilimu. Miesto savivaldybės tinklalapis neišnaudoja visų galimybių kaip tik įmanoma skatinti gyventojus būti sąmoningus klimato kaitos klausimu, tačiau galima pasidžiaugti, kad šiukšles klaipėdiečiai rūšiuoja geriausiai Lietuvoje. Lietuvoje gyventojai retai kur rūšiuoja buitines šiukšles, o ir tai darantys ne visada rūšiuoja teisingai – Klaipėdos miestas rodo pavyzdį šiuo atveju.
Teisingas šiukšlių rūšiavimas prisideda prie globalinio klimato atšilimo mažinimo, o Klaipėdos savivaldybė žengia dar vieną žingsnį ir planuoja net greičiau negu iki 2020 metų visame mieste įrengti požeminius ir pusiau požeminius konteinerius.
Taip pat uostamiestyje 2014 metų pabaigoje atidarytas pirmasis Klaipėdoje keleivių persėdimo terminalas. Sumanymo esmė – palikę savo transporto priemonę miestiečiai ar miesto svečiai gali naudotis visuomeniniu transportu. Visuomeninio transporto tvarkaraštis sudarytas atsižvelgiant į keleivių patogumą, o miestas išvengia varginančių spūsčių ir didelio užterštumo, skatinančio klimato atšilimą.
Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėda – uostamiestis, gal būtų galima svarstyti apie saulės, vėjo ar net jūros teikiamas galimybes gaminti energiją ar kaip kitaip taikyti šiuos privalumus klimato naudai.
Žinoma, Lietuvos miestai nuo Švedijos gerokai atsilieka savo iniciatyva stabdyti klimato atšilimą, tačiau džiugu, kad imamasi kad ir nedidelių projektų. Vienas pavyzdžių Klaipėda – pasirodo, kad ir šiukšles rūšiuoti ir stengtis kuo mažiau į atmosferą išskirti ŠESD ne tik galima, bet ir įmanoma.
