Nors PSO ir įtraukė meilę į ligų sąrašą, tačiau mes kažkodėl vis tiek trokštame sirgti šia liga, o mokslininkai nesiliauja tyrinėję tą visais atžvilgiais nuostabų jausmą ir pateikia vis naujų sensacijų.
Įsimylėjimo jausmas ne tik mažina kraujospūdį, lengvina depresijos simptomus, įtakoja greitesnį žaizdų gijimą, saugo nuo peršalimo, gali veikti kaip savotiškas analgetikas ir net priverčia tapti protingesniais.
Įsimylėti tarsi išlošti loterijoje arba.. vartoti kokainą
Brigham Young (JAV, Jutos valstija) universiteto psichologijos profesorė Juliann Holst Landstad sako: „Santykiai tarp vyro ir moters padeda kovoti su stresu, nes partneris užtikrina emocinę paramą. Įsimylėję žmonės daugiau dėmesio skiria ir profilaktikai: treniruotėms, teisingai mitybai“.
O štai Arthur Aron, Sony Brook (Kanada, Toronto) universiteto psichologas tikslingai skanavo žmonių, esančių įvairiose įsimylėjimo stadijose, smegenis, kad suprastų kaip gi tas jausmas veikia žmogaus sveikatą. Tiriant pavyko sužinoti, kad įsimylėjimas skatino patekti į smegenis didesniam kiekiui natūralaus organizme gaminamo cheminio junginio, neurotransmiterio dopamino, kuris turi poveikį pasitenkinimui ir motyvacijai.
Tas pats su žmogumi vyksta, jei jis išlošia daug pinigų arba vartoja kokainą. Aronas palygino 17 žmonių, susituokusių vidutiniškai 21 metus, ir septyniolikos „šviežiai“ įsimylėjusių, skanavimo rezultatus. Pas visus dalyvius buvo pastebimas dopamino sistemos aktyvumas, tačiau nesusituokusių įsimylėjusių porų smegenyse išsiskyrė ir zonos, susijusios su nerimu, įtampa ir įkyriomis idėjomis.
Skauda? Pažvelk į mylimojo foto!
Stanfordo (JAV, Kalifornija) universiteto tyrėjai tvirtina, kad meilė gali veikti kaip nuskausminamasis. Ši teorija buvo tikrinama tiriant 15 studentų (7 vyrus ir 8 moteris), kurių tuometinę būseną galima buvo pavadinti – „pirma aktyvaus įsimylėjimo stadija“, tai yra jų artimi santykiai su antrąja puse rutuliojosi pirmus devynis mėnesius.
Visiems eksperimento dalyviams buvo daromas kažkoks skausmą sukeliantis poveikis. Pasirodė, kad skausmas rimdavo, kai tiriamasis įdėmiai įsižiūrėdavo į savo mylimos puselės fotografiją. Tuo metu buvo fiksuojamas ir nuo dopamino priklausančio smegenų centro, atsakančio už pasitenkinimą, aktyvumas. Eksperimento dalyviams rodant jų paprastų draugų nuotraukas analogiško efekto pasiekti nepavyko.
Iš seniau atliktų tyrimų žinoma, kad stiprus meilės jausmas susijęs su padidėjusių kai kurių galvos smegenų sričių aktyvumu. Būtent su sritimi vadinama, požieviniu smegenų branduoliu (nucleus accumbens), susijusia su euforija, kuri jaučiama vartojant tam tikrus stimuliatorius – nuo saldainių iki jau minėto kokaino. Mokslininkų nuomone, meilės, kaip indukcinio nuskausminamojo poveikis vyksta dėl galvos smegenų funkcijų, kurių mechanizmas panašus į opioidinių nuskausminamųjų poveikį.
Antroje eksperimento dalyje mokslininkai bandymo metu bandė savo tiriamuosius atitraukti pašaliniais klausimais. Tai taip pat šiek tiek sumažindavo skausmą, tačiau tuo metu smegenų aktyvumas buvo stipriausias galvos smegenų žievės srityje.
Kad išmatuotų smegenų sričių, įtrauktų į skausminių reakcijų formavimąsi, aktyvumą konkrečiu metu, mokslininkai naudojo funkcinės magnetinės rezonansinės tomografijos metodą (MRT).
Tyrėjų nuomone, verta pripažinti, kad vieniši žmonės arba depresijos kamuojami pacientai gali turėti labai žemą skausmo slenkstį, kitaip sakant, blogai pakelia skausmą. Mokslininkai tikisi, kad ateityje pavyks sukurti preparatus, kurie skausmą mažins visiškai kitu būdu.
Auginame imunines ląsteles
Gyd. psichoterapeutas, Aleksandras Polejevas, Maskvos valstybinio universiteto Psichoanalizės instituto profesorius, sako: „Kai jūs patirsite stiprų jausmą, imuninių ląstelių kiekis kraujyje padidėja tris kartus, lengviau gyja neurologiniai sutrikimai (pvz., tamsos baimė), užsitraukia opos, praeina lengvos diabeto formos, suaktyvėja inkstų ir medžiagų apykaitos veikla, padidėja darbingumas, nors įsimylėjėliai miega labai mažai. Mylėti sveika, nes mylimojo interesų dėka plečiasi akiratis, suaktyvėja mąstymas, vystosi intelektas, vyrai tampa įžvalgesni ir psichologiškai imlesni. Jautriau ir subtiliau vertinami pojūčiai. Ir tai nepraeina, o išlieka kaip patirtis“.
Na, ir... Valentino dienai. Nepamirškite, kad bučiniai taip pat naudingi sveikatai. Taip tvirtina įmonės „Biomed Parc“ (Heilderberg, Vokietija) direktorius Klaus Hartmann. Bučiuojantis nuo vieno partnerio kitam perduodama apie 40 000 bakterijų, kas teigiamai veikia imuninę apsaugą. Bet ne tik tai. „Intensyviame bučinyje dalyvauja ne tik liežuvis ir lūpos, bet ir dar apie 34 skirtingi raumenys“. – pozityviai reziumuoja Hartmann. Oda atrodo lygi ir jauna, be to, tokiu maloniu būdu saugomės nuo mimikos raukšlių atsiradimo.
Pagal užsienio spaudą parengė Asta Geibūnienė
