Prezidentūra, gynybos taryba ir užsienio specialistų modeliuoti scenarijai rodo, kad Lietuvai trumpu periodu reikia investicijų gynybos srityje ir jos svyruoja tarp 12 –14 mlrd. eurų per artimiausius penkis metus.
Šis poreikis yra aiškiai yra išreikštas ir pasikartoja keliuose šaltiniuose. Tokioje situacijoje reikėtų judėti sekančia seka – įsivertinti ką galime sutaupyti ir perskirstyti iš esamo biudžeto, tiek centrinės, tiek ir savivaldybių lygyje.
Tai reiškia peržiūrėti, kur keliauja pinigai, iš kur jų galima paimti, gal kur nors nestatyti ar neinvestuoti artimiausiu metu. Tada įvertinti kiek galime pasiskolinti, nes Europos institucijos ketina tai leisti daryti būtent finansuojant gynybą (net Vokietija žengė istorinį žingsnį leisdama skolinimąsi) ir jei lieka neuždengta suma – pažvelgti į esamų mokesčių pokyčius.
Raktinis žodis yra esamų, o ne naujų įvedimas. Peržiūrėti dydžius ir po truputį keičiant juos surinkti trūkstamą sumą, nes turime riziką, kad įvedant naujus ar didinant vieną ar kitą mokestį reikšmingai galime prarasti konkurencingumą.
Būdami arčiausiai rizikos šaltinio mes būsime priversti proporcingai nuo ekonomikos daugiau investuoti į gynybą, kad parodyti savo ryžtą, tuo tarpu į vakarus nutolusios valstybės kaip Ispanija, greičiausiai, pasinaudos atsidariusia papildoma galimybe skolintis, tačiau investicijos nukeliaus ne visiškai tiesiogiai į gynybą.
Gali būti, kad po tuo slėpsis investicijos į infrastruktūrą. Tad čia turime daugiau galvoti apie tai, kad mūsų požiūris turi būti toks, kad būtent skolos pagalba turime stengtis didinti investicijas ir mažiau spausti sulčių iš mokestinės bazės. Trumpalaikis poreikis turi būti dengiamas iš skolos, o vėliau dengiamas tvariais mokestiniais įnašais.
Pasigirsta kalbų, kad vyksta diskusijos apie naujų mokesčių įvedimą. Tai draudimo akcizas bei cukraus mokesčiai ir greičiausiai dar kažkas, kas nenutekėjo į viešumą. Labai būtų negerai, jei mes įvedinėtume naujus mokesčius, nes tai lems mūsų šalies patrauklumo mažėjimą.
Draudimo mokesčiai būtų žalingi, nes lygiagrečiai svarstoma ir nekilnojamo turto mokesčio pakeitimai – tai lemtų dvigubą smūgį turtą valdantiems asmenims.
Pakeitus turto registro vertes, kas planuojama ir registro vertės bus pakeltos dar šiais metais, iki šiol jokio mokesčio nemokėję gali gauti dvi naujas sąskaitas – NT mokestį ir dar jei turtą draudi, tai papildomą tarifą už tai.
Tai stipriai paveiktų po truputį bundančią NT rinką ir dar stipriau užgultų turtą besinuomojančių žmonių pečius, nes mokesti visa apimtimi bus perkeltas tiems, kas jo netgi neturi.
Cukraus mokestis būtų dar viena naujovė, kuri kirba politikų galvose. Manoma, kad apmokestinus cukrų turinčius produktus būtų lengva surinkti apčiuopiamas sumas čia ir dabar, tačiau tokios šalys kaip Vokietija, Šveicarija ar Liuksemburgas tokio mokesčio netaiko, o Estija ketina tokio plano atsisakyti pamačius neigiamus padarinius. Norvegija, kuri daug metų taikė – atsisakė. Teisybės labui reikia pasakyti, kad tokį mokestį taiko kaimyninės šalys Latviai ir Lenkai ir mes čia turime mokestinį privalumą.
Papildomo mokesčio įvedimas maisto produktams lemtų jo brangimą ir smogtų mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, nes jų krepšelyje maistas sudaro didesnę dalį išlaidų. Cukraus turintys produktai tiesiog brangtų. Vargu ar būtų pasiektas ir tikslas sumažinti gyventojų nutukimą, nes tai lemia žmonių nejudrumas. Beje Latvijoje šio mokesčio per metus surenkama vos nuo 10–14 mln. eurų priklausomai nuo metų, kas biudžetui nėra reikšminga pinigų suma.
Lietuvoje greičiausiai bus taikomasi į saldintus gaiviuosius gėrimus, o mokestinėje sistemoje išskirti vieną produktą ir apmokestinti nėra gerai. Vietoje to, kad sistemą darytume paprastesnę vis toliau ir toliau kuriami nauji mokesčiai, kuriuos administruoti darosi vis sunkiau. Surenkama mažai, o darbo užkraunama tiek valstybiniam administratoriui tiek ir verslams.
Diskusijų bus dar labai daug. Daugiausia jų bus, kai artimiausiu metu pasirodys mokestiniai projektai, nes bus ką konkrečiai vertinti. Dabar matosi, kad stengiamasi labai stipriai ieškoti papildomų mokestinių pajamų ne visai atlikus namų darbus ir įvertinus pirmines galimybes.
Kyla rizika, kad mokestinė našta gali tapti per sunki ir tai išbalansuos ekonomikos tvarų augimą, kuriuo Lietuva išsiskiria visoje Europos sąjungoje (esame sparčiausiai žmonių pajamas auginanti valstybė per paskutinius 20 metų). Kopijavimas ir naujų mokesčių įvedimas nėra kelias, geriau perbalansuoti jau esamus ir sutvarkyti perteklinių lengvatų ūkį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
