TS-LKD jau šį savaitgalį rinks naują partijos pirmininką. Jei reikės, antrasis rinkimų turas vyks balandžio 24–25 d. Šiuo metu į partijos pirmininkus kandidatuoja šeši politikai: Mantas Adomėnas, Laima Andrikienė, Irena Degutienė, Gabrielius Landsbergis, Jurgis Razma ir Emanuelis Zingeris.
Naujienų portalas LRT.lt pasiteiravo trijų kandidatų – M. Adomėno, I. Degutienės ir G. Landsbergio, – kuo jie skiriasi vienas nuo kito ir kokią rinkimų strategiją ketina taikyti, kad būsimuose Seimo rinkimuose partija pasirodytų geriau, nei pasirodė 2012-aisiais.
G. Landsbergis: mano privalumas – naujumas
Europarlamentaro G. Landbergio nuomone, partijai reikia naujo žmogaus: „Mes turime galimybę pripažinti buvusias klaidas, ir tai daug lengviau padaryti, jei kandidatas yra nedalyvavęs tam tikruose procesuose, kurių nevisišką teisingumą reikėtų pripažinti. Kitiems kandidatams tai padaryti sudėtinga, nes jie yra dalyvavę, buvę tam tikrų sprendimų ar lūžinių aspektų dalis. Manau, būtent čia mano privalumas, kai kalbame apie nuoširdų atsinaujinimą.“
Savo ruožtu I. Degutienė tikina turinti daugiau politinio darbo patirties, nei M. Adomėnas ir G. Landsbergis.
„Aš geriau pažįstu ne tik Lietuvos žmones, bet ir mūsų partijos narius. Su patirtimi įgijau ir tam tikros tolerancijos kitų žmonių atžvilgiu. Manau, šiandien, kaip niekad, partijai reikia susitelkti ir mėginti atrasti bendrus sprendimus, ieškoti daugiau kompromisų. Reikia žiūrėti, kas mus jungia, o ne skiria“, – portalui LRT.lt kalbėjo I. Degutienė.
Tuo metu M. Adomėnas tvirtina turintis ir patirties, ir energijos.
„Esu gerai susipažinęs su partijos bendruomene, nes partijoje esu jau 15 metų. Per 6 vadovavimo Vilniaus miesto skyrių sueigai metus mes pradėjome daug pažangių dalykų, kuriuos vėliau perėmė visa partija. Esu priimtinas abiems partijos flangams – konservatoriams ir krikščionims demokratams. Esu tas, kuris gali labiausiai vienyti partijos bendruomenę. Esu strategas, man nereikia žmonių, kurie tai darytų už mane. Nesu tas, kuris gali tik įdiegti gražias programėles, bet galiu permąstyti partijos ideologiją ir visą operacinę sistemą. Man atrodo, kad tai yra svarbi savybė, galvojant apie pamatinius partijos veiklos bruožus“, – įsitikinęs M. Adomėnas.
Kaip žada pasiekti geresnių rezultatų
Portalas LRT.lt kandidatų taip pat pasiteiravo, ką jie žada daryti ir kokią strategiją taikyti būsimuose Seimo rinkimuose, kad partija pasirodytų geriau, nei pasirodė 2012-aisiais.
I. Degutienė teigia, kad svarbiausia – sutelkti žmones ne tik partijos viduje, bet visoje Lietuvoje. „Reikia, kad išnyktų tokia didelė socialinė atskirtis. Svarbu daugiau dėmesio skirti regioninei politikai. Didieji miestai yra gerokai atitrūkę nuo periferijos. Pagrindinis uždavinys – sutelkti visas pajėgas, kad tiek socialiniai, tiek ekonominiai klausimai būtų sprendžiami ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir rajonuose bei nedideliuose miesteliuose – tokiu būdu galima išsaugoti vieningą Sąjūdžio Lietuvą“, – kalbėjo kandidatė į TS-LKD partijos pirmininkus.
G. Landsbergis mano, jog sėkmingi konservatoriams rinkimai į Europos Parlamentą rodo, jog TS-LKD pasirenka ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių miestų gyventojai.
„Mes turime potencialo ir jį galime susigrąžinti. Didieji miestai per EP rinkimus palaikė mūsų partiją. Neabejoju, kad ir ateityje galime sulaukti panašaus palaikymo. Atsinaujinę idėjomis, asmenimis, pritraukę naujų visuomenės lyderių tiek į vienmandates apygardas, tiek į sąrašą ir susitaikę su tam tikromis rinkėjų grupėmis, kurios buvo neteisingai nustumtos ar nebuvo į jas kreiptas dėmesys, per Seimo rinkimus gebėsime pasirodyti stipriau ir susigrąžinti vietą prie derybų stalo dėl būsimosios vyriausybės“, – žada G. Landsbergis.
Tuo metu M. Adomėnas mano, jog rinkimams turi vadovauti strategas, o geriausias esąs jis pats.
„Rinkimams neturi vadovauti nusipelnęs partijos veikėjas, kuris tiesiog nori turėti štabą, kaip savo įsitvirtinimo instrumentą. Per savivaldos rinkimus nebuvo rinkimų strategiją išmanančio žmogaus, o tiesiog buvo skirtingų interesų derinimo ir savo politinės galios projektavimo institucija. Sakau be jokio puikavimosi – esu geriausias rinkimų strategas šioje partijoje. Tiesiog taip yra. Bet to negana, nes turi prasidėti pamatinė partijos veiklos rekonstrukcija. Yra nuovargio, demoralizacijos, apleidimo iš centro jausmas. Iš tiesų partija turi permąstyti savo veikimo būdus, jei nori pradėti keisti pačią visuomenę, kurioje veiktų, o ne tik sekti madoms iš paskos – liberalai visada tai darys geriau. Tai yra labai sunkus ir ilgametis darbas, o į rinkimus einu tam, kad būtų pradėta apie tai galvoti, kauptųsi kritinė masių žmonių. Čia neužtenka kosmetinių patvarkymų, neužtenka naujo viršelio ant senos – „Nokia“. Partija turi pradėti keistis iš esmės – tik tuomet galima tikėtis susigrąžinti turėtas pozicijas Lietuvos visuomenėje“, – LRT.lt kalbėjo M. Adomėnas.
Politologas: lyderio pakeitimas neduos esminių rezultatų
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis mano, kad labiausiai tikėtina, jog TS-LKD pirmininku taps G. Landsbergis.
„Man atrodo, kad M. Adomėnas neturėtų pralenkti I. Degutienės arba G. Landsbergio. Greičiausiai prireiks antrojo turo, nes G. Landsbergis nesurinks absoliučios daugumos pirmajame rinkimų ture. Antrame ture turėtų būti apylygė kova. Nemažai rimtų politikų – Audronius Ažubalis, Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė – rodo paramą I. Degutienei. Sunku pasakyti, koks bus galutinis rinkimų rezultatas. G. Landsbergis greičiausiai nelaimės triuškinamai, bet, manau, jis turi šiek tiek daugiau šansų laimėti“, – spėja M. Jastramskis.
Politologas teigia nemanantis, kad lyderio pakeitimas partijai duos esminių rezultatų: „Lyginant su kitomis Lietuvos partijomis, už konservatorius balsuojama dėl programos ir vertybių, o kažkokių lyderystės efektų ieškoti nereikia. Manau, tik lyderio pakeitimas rimto rezultato neduos, nebent atėjęs naujas lyderis paskelbtų kokią nors partijos įvaizdžio reformaciją, bendros orientacijos keitimąsi, jog būtų aišku, kad, jam atėjus, TS-LKD keičia savo programą, bendravimą su rinkėjais ir t.t.“ – LRT.lt komentavo VU TSPMI politologas.
Pagal partijos įstatus, pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi TS-LKD nariai. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris surenka daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių TS-LKD narių balsų.
