Meta dešimtimis kilogramų
Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, šie susirūpinimą keliantys faktai išaiškėjo praėjusią savaitę Bukarešte, Rumunijoje, kur vyko kasmetė Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos regiono konferencija.
Surinkus daugelio valstybių informaciją ir ją išanalizavus paaiškėjo, kad vienas europietis išmeta iki 76 kg maisto per metus (apie 208 g kasdien). Tiesa, anksčiau buvo pasirodę duomenų, jog šie skaičiai yra daug baisesni – pavyzdžiui, manoma, kad vienas lietuvis per metus gali išmesti apie 171 kg maisto (po 468 g kasdien), o europiečių vidurkis esą nedaug skiriasi.
Į minėtus skaičius įeina ir visa maisto produktų gamybos grandinė: neatsakingas augalų auginimo planavimas, brokuoti gaminiai, netinkamas jų pakavimas ir / arba pervežimas, prekiavimas.
Paaiškėjo, kad sumažinus išmetamo maisto skaičių vos penktadaliu, juo būtų galima išmaitinti viso pasaulio badaujančius žmones.
JT Maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia, kad valstybėms ekonomiškai naudingiau maistą perdirbti, o ne jį išmesti, ir rekomenduoja aktyviau remti nesuvartoto maisto perdirbimo projektus, vykdyti įvairias išmetamo maisto prevencijas ir visa tai viešinti.
Duonos negerbia
Kalbant apie Lietuvą, „Maisto banko“ tyrimo duomenys rodo, kad duona yra vienas iš dažniausiai išmetamų maisto produktų. Jos linkę išmesti apie pusė šalies gyventojų.
Maistas metamas dėl to, kad žmonės (jei išgali) linkę nusipirkti daugiau maisto, nei jo spėja suvalgyti iki pasibaigiant produktų galiojimo laikui. Arba pasigamina per dideles porcijas, o likučių kitą dieną pabaigti nenori. Neretai metami ir nelabai gražios išvaizdos produktai, nors juos dar būtų galima saugiai suvartoti. Pavyzdžiui, visame pasaulyje išmetama nemažai vaisių bei daržovių, jiems praradus prekinę išvaizdą.
Kartais dėl netinkamų produkto laikymo sąlygų maistas sugenda dar nepasibaigus jo galiojimo terminui. Be to, jei maistas nebrangus, jį ne taip gaila išmesti.
„Maisto banko“ duomenimis, namų ūkiuose susikaupia tik iki 19 proc. išmetamo nesuvartoto maisto, o už likusį atsakinga šalies žemės ūkio bei maisto pramonė ir prekeiviai.
Užkliūva ir bulvės, ir mėsa
„Maisto banko“ direktorius Vaidotas Ilgius pabrėžia, kad tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių gauti duomenys nėra sistemingai išanalizuoti, ir tai yra viena iš problemų, kovojant su maisto švaistymu.
„Visa Europa dažniausiai išmeta duonos, obuolių, bulvių. O prekybos tinklai teigia dažniausiai išmetantys paruoštų salotų pusgaminių. Manau, tai lemia nedidelė kaina ir trumpas produktų galiojimo terminas. Taip pat neretai išmetama pieno gaminių. To priežastis gali būti per didelės pakuotės – tiek, kiek jose būna produkto, jo nesuvartojama. Kartais metama ir mėsa bei žuvis – dėl trumpo galiojimo laiko, žemos kainos ir nesugebėjimo susiplanuoti pirkinių“, – teigia V.Ilgius.
Žala baisesnė, nei atrodo
„Maisto banko“ direktorius priduria, kad reiklūs vartotojai daro įtaką prekybininkams. Pastarieji priversti turėti pilnas produktų lentynas visą laiką, kol galiausiai dėl pasibaigusio galiojimo tam tikrą dalį maisto turi išmesti.
„Žmonėms reikia būti socialiai atsakingesniems ir suvokti, kad mes dienos pabaigoje galiausiai sumokame už iššvaistytą maistą. Mes nematome, kur tas išmestas maistas pasideda, neužuodžiame besiformuojančių metano dujų, nors pastarosios sukelia šiltnamio efektą. Dėl klimato atšilimo atsiranda daug rimtesnių bėdų: potvynių, viesulų. Reikia lakios vaizduotės suvokti, kad mūsų kasdienė praktika daro realią žalą gamtai.“
V.Ilgiaus teigimu, visai neseniai paaiškėjo, kad jei atliekamas maistas gabenamas į miškus, išauga šernų populiacija, ir tarp šernų padaugėja šernų maro atvejų, vėliau ligos plinta ir tarp kiaulių. To pasekmės smarkiai atsiliepia ekonomikai, tokių pavyzdžių turime ir Lietuvoje.
