„Tau svarbiau tikslas ar priemonės tikslui pasiekti?“ – klausia verslo konsultantas, fenotipologas iš Estijos Markas Lučinas. Anot jo, užsibrėždami tikslus žmonės dažnai nebeatskiria jų nuo priemonių.
„Didelė dalis žmonių vargsta, lenkia nugarą, dirba iki išnaktų, o kai jų pasiklausi, kodėl jie taip daro, sako, kad dėl pinigų, – sakė M. Lučinas. – Kai pasiklausi, ką darys su pinigais, paaiškėja, kad jie nori kažką nusipirkti, skaniai pavalgyti. Ir nebeaišku, pinigai – tikslas ar priemonė.“ M. Lučinas tikino, kad pozityvusis, arba dar kitaip – stiprusis, mąstymas yra priemonė išvengti painiavos.
Pirmas dalykas, nuo ko prasideda pozityvusis mąstymas, tai standartinio mąstymo elementų, būdingų visiems žmonėms, atsisakymas. „Prieikite prie paprasto žmogaus ir paklauskite, kaip jis galvoja. Jis atsakys: „Galva.“ Tai štai, jūs klausėte „kaip“, o jis atsakė „kuo“. Mąstymas yra intymus procesas, mes nesuprantame, kas vyksta galvoje“, – juokėsi verslo konsultantas.
Anot jo, kai pradedama skirti, kas yra tikslas, o kas –priemonės, ir aiškiai pasirenkama, ko norima, iš karto pradedama mąstyti kitaip. Kilusią problemą, netikėtą situaciją, pasak M. Lučino, reikia spręsti tarsi matematinį algoritmą išskaidant dalimis.
Perprasti aplinką
Pasakodamas apie verslo sandorius, verslo konsultantas minėjo, kad viena didžiausių verslininkų klaidų – nesidomėjimas aplinka, į kurią ateini.
„Pavyzdžiui, lietuviai, palyginti su estais, daug emocionalesni, stipresni, o estai – lėtesni, ramesni. Šis skirtumas išryškėja, kai lietuviai atvažiuoja ko nors parduoti į Estiją. Estas sako: „Pagalvosiu“, o lietuvis jam: „Pagalvokime drauge.“ Aišku, estas išsigąsta, sutrinka, nebežino, ką daryti, – juokėsi pats iš Estijos kilęs M. Lučinas. – Todėl atvažiavus į Estiją reikia suprasti, kad estai mąsto ne prasčiau, o tiesiog kitaip. Taip skiriasi visos pasaulio tautos.“
Antrarūšiai
M. Lučinas griežtai vertina ir Baltijos šalių švietimo sistemą. Anot jo, šiandien šiose šalyse išsilavinimo lygis menkas todėl, kad trūksta priemonių, nebeliko mokytojo autoriteto, o vaikai – nesuvaldomi. „Kur tai veda? Jeigu ir toliau ugdysime savo vaikus taip pat, po dešimties metų Baltijos šalys taps visiškai nekonkurencingos. Būsime tarsi antrarūšiai europiečiai“, – pabrėžė verslo konsultantas.
Anot jo, švietimo sistemos modelį reikėtų keisti iš esmės, tik tada bus įmanoma konkurencija su europiečiais. „Tėvai siekia išleisti vaikus į geras mokyklas todėl, kad jose jie bus gerai mokomi, nes ten – geriausi mokytojai, – aiškino M. Lučinas. – Mums reikia, kad vaikai norėtų mokytis, kad nuo mokslo jų nebūtų galima atplėšti taip, kaip negalima atplėšti nuo kompiuterinių žaidimų, kino filmų.“
M. Lučinas tvirtino, kad per visą Lietuvą būtų įmanoma rasti kelis puikius įvairių dalykų mokytojus ir įrašytas jų pamokas pateikti visoms bendrojo lavinimo mokykloms, taip pat sukurti daugybę mokymo priemonių žaidimų, filmų pavidalu. „Svarbu, kad visa sistema būtų padaryta ne šiaip sau mokiniams, o taip, kad būtų galima parduoti. Patikėkite, visoje Europoje atsiras tėvų, norinčių gero išsilavinimo vaikams. Ir tam nereikia pinigų. Lietuvoje yra daugybė investuotojų, norinčių investuoti į viską, kas verta dėmesio“, – optimistiškai kalbėjo M. Lučinas.
