Partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, paklaustas, su kuriomis politinėmis jėgomis LSDP sutiktų jungtis į valdančiąją koaliciją, sakė, kad galėtų dirbti su visais, kurie gautų rinkėjų pasitikėjimą. Nors kategoriškai nepaneigė jokių galimų variantų, A. Butkevičius leido suprasti, kad daugumos neformuotų nebent su konservatoriais, kuriais socdemai „yra nusivylę“.
Kalbant apie partijos programą ir žadamus nuveikti darbus, A. Butkevičius dar kartą išsakė savo abejones dėl Visagino atominės elektrinės projekto.
Anot politiko, vienas iš pagrindinių LSDP tikslų – progresinių mokesčių įvedimas. Nors mokesčius keisti būtina iš lėto ir palaipsniui, tačiau būtent Sodros reforma ir progresinių mokesčių įvedimas yra laikomi partijos prioritetais.
----------------------------------------------
Lietuvos Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis partijos konferencijoje šeštadienį pristatė Seimo programos galutinės redakcijos apžvalgą.
Naujoje programoje, pavadintoje „Svarbiausia – žmogus!“ pristatytos pagrindinės veiklos kryptys ir nuostatos. Vis dėlto, naujų idėjų joje nėra itin daug, o kai kurie pažadai skamba jau ne vieneriuose rinkimuose.
Programoje nemažai vietos skiriama pagrindiniams socialdemokratijos atributams – socialinio teisingumo pabrėžti.
„Solidarumu ir socialiniu teisingumu grindžiamas socialinis dialogas yra būtinybė, niekas negali būti pamirštas. Dirbantieji ir darbdaviai dialogo pagrindu turi rasti sutarimą, kad ekonomika greičiau atsigautų, o jos augimo rezultatais vėl galėtų naudotis visi. Būtinos stiprios profsąjungos, gebančios vertinti realias valstybės ir visuomenės galimybes, deramai atstovauti darbuotojams. Solidarumas – kada ekonominės krizės sunkumais dalijamės visi, ir jie nėra perkeliami tiktai ant paprastų žmonių pečių, o ekonomikos augimo metu gyvenimo pagerėjimo kokybe realiai naudojasi visi visuomenės nariai, bet ne stipresnieji“ – teigiama programoje.
Programoje aptariama ir daugiau įvairių sferų – švietimas, jaunimo realijos ir tendencijos, žmonių išvykimas į užsienį, užsienio politika ir t.t.
LSDP teigia, kad programą įgyvendins trimis pagrindinėmis kryptimis: „solidaraus augimo“, „pažangaus augimo“, „žaliojo“ augimo.
Kritika valdantiesiems
Tradiciškai tiek Lietuvos, tiek ir pasaulio politinėje praktikoje opozicija kritikuoja valdančiuosius. To netrūksta iš šioje programoje. „Atėję į valdžią konservatoriai jau 2008 metų gruodžio mėn. parodė, kad nemoka vertinti situacijos, yra nepasirengę valdyti ir priimti teisingų sprendimų“, – teigiama programoje.
Greta kritikos negailima ir pagyrų LSDP valdymo laikotarpiui. „Po spartaus ekonominio augimo 2001–2008 m., kai socialdemokratai su kitomis partijomis buvo valdžioje, žmonės džiaugėsi augančiais atlyginimais, pensijomis, nemokamu aukštuoju mokslu. Mažėjo nedarbas, ėmė augti gimstamumas. Tačiau bendras ekonominis Europos ir viso pasaulio nuosmukis, kurį daugiausia sukėlė bankų godumas, sustabdė ir mūsų šalies ekonominį augimą“, – rašoma programoje.
Deja, programoje puikiai nušvietus dešiniųjų vyriausybės klaidas nekalbama apie tai, kad ne tik konservatoriai, bet ir kairieji dažnai užmiršta atsižvelgti į paprastų žmonių situaciją (socialdemokratų valdymo laikotarpiais nebuvo įgyvendinama socialinė mokesčių reforma, o progresiniai mokesčiai taip ir liko tik gražiomis kalbomis).
Tolesnėje programos dalyje taip pat netrūksta kritikos dabartinei vyriausybei. Taip pat kalbama apie tai, kaip pasikeitus valdžiai ir kairiesiems reikėtų įgyvendinti Lietuvos atsigavimo strategiją.
„Mes siūlome nedelsiant ištaisyti dešiniųjų padarytas klaidas. Skelbiame, kad valstybės finansų sistema turi būti nukreipta į užimtumo didinimą ir pagrindinių šalies socialinių poreikių (socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos apsaugos) užtikrinimą, gyventojų pajamų skirtumo mažinimą. Ši sistema turi būti tvari pajamų ir išlaidų subalansavimo atžvilgiu. Ji turi atkurti mokesčių mokėtojų pasitikėjimą valstybe“, – teigiame programoje.
Programoje tradiciškai kalbama ir apie teisinių struktūrų tobulinimą. Likusi programos dalis nuo kitų partijų programų struktūriškai beveik nesiskiria. Kalbama, kaip LSDP gerins situaciją įvairiose srityse tuo pačiu išsakoma kritika dabartinėms problemoms.
Dar vieni AE skeptikai
Atrodo, LSDP vis aktyviau įsitraukia į „antiatominį sąjūdį“. „Abejonių kyla ar Visagino AE bus konkurencinga. Iki šiol negalima prognozuoti AE pagamintos kainos ir kainos rinkoje po 10-20 metų. Nėra atsakymų dėl sinchronizacijos su KET ir rezervinių galių užtikrinimo sąryšyje su pasirinkto reaktoriaus galia.
Abejonių kelia regioninių partnerių ryžtas dalyvauti projekte bei daugumos Lietuvos piliečių nepalanki nuomonė dėl Visagino AE statybos.
Kol neturime aiškių atsakymų į šiuos klausimus negalime prisiimti rizikos už ateityje nepasiteisinančias investicijas, kurių nuostoliai guls ant visų Lietuvos vartotojų pečių, o taip pat nešvaistydami jau šiandiena mokesčių mokėtojų lėšų“, – teigiama programoje.
Sąraše daug jaunimo
Paskelbtas ir patikslintas LSDP sąrašas. Greta jau tradiciškai keliamų kandidatūrų šiuose rinkimuse yra nemažai jaunimo. Pasirodo, kiekviename sąrašo dešimtuke jaunimas turi bent po vieną kandidatą.
Jaunimo reklamos daug ir pačiame suvažiavime. Štai devintuoju numeriu į Seimą kandidatuojančio Juro Poželos lankstinukų matome ypač daug. Juose jaunasis politikas pristato save ir kitū partijos narių rekomendacijų jam. Antrame dešimtuke yra dar vienas jaunas politikas – Justas Pankauskas. Tiesa, jo reklamos suvažiavime nesimato.
Taigi, jaunimo aktyvus dalyvavimas yra ko gero vienas išskirtinesnių LSDP bruožų. Greta gam populistinių ir jau ne kartą girdėtų lozungų, pažadų ar dešiniųjų kritikos, jaunimo avangardas rinkiminiame sąraše atrodo vienas didesnių partijos privalumų, galimčių pritraukti naujo elektorato.
Dar vienas akcentas – europarlamentarų dalyvavimas rinkimuose. Štai antruoju numeriu sąraše kandidatuoja europarlamentarė V. Blinkevičiūtė. Tik ar neatsitiks taip, kaip jau buvo Savivaldybių tarybų rinkimuose – europarlamentarai, turintys nemažą populiarumą, išrinkti atsisako mandato ir lieką dirbti ES parlamente, o savo iškovotą vietą užleidžia kitam bičiuliui.
Pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo socialdemokratai į rinkimus eis be Česlovo Juršėno. Politikos veteranas Seime dirba jau daugiau kaip 20 metų. Jis yra vienintelis iš Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Kovo 11-osios akto signatarų, kuris iki šiol tęsia darbą Seime.
1993–1996 m. ir 2008 m. Č. Juršėnas vadovavo Seimui, taip pat ilgą laiką yra buvęs Seimo vicepirmininku. Tačiau artėjančiuose rinkimuose Seimo senbuvis nebesivaržys.
1 Butkevičius Algirdas
2 Blinkevičiūtė Vilija
3 Olekas Juozas
4 Petrauskienė Milda
5 Andriukaitis Vytenis Povilas
6 Vėsaitė Birutė
7 Balčytis Zigmantas
8 Sysas Algirdas
9 Požela Juras
10 Šiaulienė Irena
11 Sabatauskas Julius
12 Pavilionienė Marija Aušrinė
13 Kirkilas Gediminas
14 Juodka Benediktas
15 Burbienė Sigita
16 Žakaris Edvardas
17 Bernatonis Juozas
18 Purvaneckienė Giedrė
19 Valys Antanas
20 Pankauskas Justas
21 Kontrimienė Auksė
22 Bradauskas Bronius
23 Leiputė Orinta
24 Salamakinas Algimantas
25 Černiauskas Artūras
26 Bastys Mindaugas
27 Petraitienė Lilija
28 Dudėnas Arūnas
29 Kulberkienė Jūratė
30 Sinkevičius Rimantas
31 Pauža Bronius
32 Boreikienė Violeta
33 Budrevičius Jonas
34 Jonyla Edmundas
35 Simulik Valerijus
36 Vertelienė Vilija
37 Mitrulevičius Albinas
38 Kybartaitė Lina
39 Jakubauskas Adas
40 Miškinienė Kristina
41 Vinokuras Arkadijus
42 Babonienė Ona