Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto šalies ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje pasiekusi rekordiškai aukštą lygį, nemažės ir 2011 m.
„Lietuvos verslas mato optimizmo šaukštą visoje ekonomikos problemų statinėje. Joje problemų daug: ir nedarbas ir šešėlinės ekonomikos dalis. Kitos problemos susijusius su konkrečiais valstybės veiksmais – gan chaotiška mokestine veikla ar sunkiai valdomais viešaisiais finansais“, – spaudos konferencijoje sakė LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.
Šiemet šešėlinės ekonomikos dalis BVP sieks apie 28 proc. ir LLRI prognozuoja, kad šešėlinę veiklą šiais metais vykdys bent 39 proc. ūkinių vienetų.
„Šešėlis pernai buvo rekordinėse aukštumose. Tokio didelio nebuvo per visą tyrimo istoriją – beveik 14 metų. Šešėlis šiemet nebeaugs, bet išliks aukštame lygyje ir vaizdą matysime tokį patį, kaip ir pernai“, – teigė LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.
Anot jo, norint, kad šešėlinės ekonomikos dalis mažėtų, reikia spartesnio šalies ekonomikos augimo, nei stebime šiandien.
Reguliuotojų baimė
Pasak G. Kadziausko, verslo galimybėms veikti legaliai bei šešėlinei ekonomikai didelę įtaką turi reguliavimo, administracinė našta. Tyrimo duomenimis, per 2009 m. ir 2010 m. administracinė našta verslui išaugo vidutiniškai 4 proc.
„Tyrimo dalyviai teigė, kad neskundžia net 55 proc. reguliuotojų sprendimų su kuriais nesutinka, nes bijo susigadinti santykius su kontroliuojančia institucija. Šalyje veikia apie 70 tiesiogiai verslą kontroliuojančių institucijų ir iš rezultatų matyti, kad jos turi papildomų galių, kurios nenumatytos teisės aktuose. Verslas labiau susirūpinęs, kaip patenkinti inspektorius, o ne vartotojus“, – aiškino G. Kadziauskas.
Pažadų metai
LLRI viceprezidento nuomone, Vyriausybė verslo sąlygų gerinimui žadėjo daug, tačiau nuveikė mažai.
„Kalbant apie sisteminius veiksmus, kurie nukreipti į verslo sąlygų gerinimą, jų privestų iki pergalingos pabaigos nebuvo daug. Tiek Vyriausybės, tiek Seimo problema, kad, pvz., Saulėtekio grupė sulaukusi pritarimo Vyriausybėje, to neranda Seime. Pažadai gerinti verslo sąlygas, deja, nėra išpildyti iki galo. Be abejo su tuo susijusi ir atsakingos ministerijos atsakomybė“, – sakė jis.
Jo nuomone, norint sumažinti nelegalios veiklos ir nedarbo mąstus, reikia stabilizuoti mokesčių sistemą, nekelti iniciatyvų, kurios apsunkina verslo planavimą. Taip pat reikia kurti Lietuvos įvaizdį, kaip prognozuojamos valstybės ir dėti visas pastangas į sistemingą verslo sąlygų pagerinimą.
„Šie dveji metai pasižymėjo Vyriausybės įsipareigojimu gerinti verslo sąlygas, bet buvo daug iniciatyvų, kaip jas pabloginti“, – teigė G. Kadziauskas.
27-asis Lietuvos ekonomikos tyrimas buvo atliktas šių metų sausio–vasario mėnesiais, apklausus 54 ekspertus.
