Portalas tv3.lt primena, jog apie pažeidimus, susijusius su verstinu darbu švenčių dienomis ar kitokį nesąžiningą darbdavio elgesį, darbuotojas turi teisę pranešti Valstybinei darbo inspekcijai arba Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai.
Išvakarėse – valanda trumpiau
Gruodžio 24 d. (Kūčios) ir 25 d. (Kalėdos) yra atitinkamai ketvirtadienis ir penktadienis. Nedarbo diena bus ir 2021 m. sausio 1 d. – penktadienis.
Dieną prieš ilguosius šių metų pabaigos savaitgalius, kaip įprasta, darbuotojai, dirbantys visą nesutrumpintą darbo laiko normą, turi teisę darbą baigti valanda anksčiau – tai numatyta Darbo kodekse.
Ši teisė yra taikytina tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje dirbantiems asmenims.
Darbo inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė teigia, kad kartais pasitaiko darbuotojų nusiskundimų, kai yra pažeidžiama jų teisė į trumpesnę darbo dieną, tačiau detalios informacijos apie šiuos pranešimus Valstybinė darbo inspekcija nekaupia.
Taip pat J. Kažukauskaitė-Sarnickienė atkreipia dėmesį, kad dirbantiems pagal sutrumpintą darbo laiko normą ar suminę laiko apskaitą – t. y. slenkantį grafiką – ši išlyga – valanda trumpesnė darbo diena – nėra taikoma.
Beje, pasiėmus 2 darbo dienas atostogų (gruodžio 22 ir 23 d.) galima būtų negalvoti apie darbus visą savaitę. O pridėjus ir keturias paskutines gruodžio dienas (28–31 d.) – net dvi savaites.
Išeiginės – ne visiems
Tiesa, ilgaisiais savaitgaliais mėgautis gali ne visi. Dėl to Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau – LPSK) neretai prieš šventes sulaukia ir darbuotojų nusiskundimų.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog daugiausiai skundų prieš šventes gaunama būtent iš žmonių, dirbančių pagal suminę darbo laiko apskaitą.
„Žmonės, dirbantys slenkančiu grafiku, negali pasinaudoti šventinėmis dienomis, jie labiausiai ir jaučiasi nuskriausti, o išeiginės jiems nusikelia į tolimesnį laiką. Šventės jiems – kaip įprasta darbo diena“, – sako I. Ruginienė.
Šventės leidžia užsidirbti
Visgi yra ir tokių, kurie sutinka per šventes dirbti savo noru. LPSK pirmininkė I. Ruginienė sako, jog dažniausiai tai būna jauni ar ties minimalaus atlyginimo riba balansuojantys darbuotojai, pasirinkę švenčių dienas skirti darbui.
„Suinteresuotumas yra daugiau iš jaunimo pusės, vienų ar kitų sektorių išskirti negalėtume. Jaunimas yra labiau orientuoti į didesnius pinigus, tad jiems darbo-poilsio režimas ne tiek aktualus. Taip pat didesnis darbuotojų noras užsidirbti dirbant švenčių dienomis pastebimas ir ten, kur atlyginimai balansuoja tarp minimumo ir 10–15 eurų daugiau.
Darbdaviai labai mėgsta piktnaudžiauti kvalifikuoto darbo alga prie minimumo pridėdami 5 ar 10 eurų, ir skaito tai kaip kvalifikuoto darbo algą. Būtent taip dirbantys žmonės yra labiausiai suinteresuoti dirbti šventinėmis dienomis, nes jie nebegali išgyventi už minimalią algą“, – sako I. Ruginienė.
Bene daugiausia diskusijų kasmet kyla dėl prekybos tinklų darbuotojų darbo laiko. Šiemet daugelis jų per šventes planuoja dirbti trumpiau arba kai kuriomis dienomis visai nedirbti.
