Specialistai paaiškino, nuo ko priklauso ligos išmokų dydžiai ir kokias pareigas turi darbuotojai gavę nedarbingumo pažymėjimą.
Reikia atitikti sąlygas
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič komentavo, kad gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas savaime neužtikrina „Sodros“ mokamos ligos išmokos. Jos skyrimas priklauso dėl kelių sąlygų.
„Pagrindas skirti ligos išmoką yra gydytojo arba NVSC išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos, izoliacijos ar susirgusio šeimos nario priežiūros. Vis dėlto, išduotas nedarbingumo pažymėjimas dar nereiškia, kad ligos išmoka bus skirta automatiškai.
Norint gauti išmoką, reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbą ar vykdyti savarankišką veiklą) bei būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą“, – aiškino M. Kozič.
Ji atkreipė dėmesį, kad visiems asmenims išmokos dydis yra skirtingas ir priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų.
„Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas individualiai pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pavyzdžiui, jei nedarbingumo pažymėjimas išduodamas vasarį, imamos spalį, lapkritį ir gruodį gautos draudžiamosios pajamos“, – komentavo M. Kozič.
Apmokama didžioji dalis išmokos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos skyriaus atstovai priminė, kad ligos išmokas už pirmas dvi dienas apmoka darbdavys.
„Ligos išmokas apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama. Teisę gauti ligos išmoką turi asmuo, jeigu jis yra apdraustas ligos socialiniu draudimu; tampa laikinai nedarbingas ir dėl to praranda darbo pajamų, iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą“, – kalbėjo atstovai.
Jų duomenimis, darbdavio apmokama ligos išmoka turi siekti virš 60 proc., tačiau negali būti visiškai kompensuojama.
„Darbdavio apmokama ligos išmoka negali būti mažesnė negu 62,06 proc. ir didesnė negu 100 proc. išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Ligos išmoka, mokama iš „Sodros“ lėšų, lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio“, – paaiškino atstovai.
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti taip pat turi savo kriterijus ir negali būti didesnis nei du šalies vidutiniai mėnesio darbo užmokesčiai.
„Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių už praeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio“, – kalbėjo komunikacijos skyrius.
Išmoka gali būti neskiriama
Ministerijos atstovai atkreipė dėmesį, jei pacientas traumą gavo darydamas nusikalstamą veiklą arba būdamas apsvaigęs, ligos išmoka jam nebus suteikiama.
„Ligos išmoka laikinai nedarbingam asmeniui nemokama, jeigu jis tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką, sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu, tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kreipėsi praleidęs Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytą kreipimosi dėl ligos išmokos terminą“, – komentavo atstovai.
Išduodant nedarbingumo pažymėjimą gydytojas pristato pacientui reikalingą informaciją ir taisykles, kurių pacientas turi laikytis iki nedarbingumo termino pabaigos.
„Šiuo metu vieno ligos atvejo vidutinė trukmė yra 9,8 darbo dienos. Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu“, – užsiminė M. Kozič.
Ji pabrėžė, kad kartais pacientai pažeidžia taisykles elgdamiesi taip, kaip iki termino pabaigos jiems uždraudė gydytojas.
„Taisyklių pažeidimais laikoma, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę“, – teigė komunikacijos skyriaus patarėja.
Jos duomenimis, dažniausiai apie taisyklių pažeidimus praneša darbdaviai, o tai padarius ligos išmokos mokėjimas yra nutraukiamas.
„Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodra“, remdamasi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Jei nustatomi pažeidimai, nedarbingumo pažymėjimas gali būti užbaigtas, o ligos išmokos mokėjimas nutrauktas“, – kalbėjo M. Kozič.
Prašymai teikiami asmeninėje paskyroje
„Sodra“ yra atsakinga už neterminuotus ligos išmokos prašymus, todėl gyventojui pirmiausia būtina pateikti prašymą per asmeninę paskyrą.
„Gaudamas ligos išmoką žmogus toliau kaupia darbo stažą ir yra laikomas apdraustuoju, todėl nuo išmokos taip pat atskaitomas 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD įmoka. Norint gauti ligos išmoką, reikia būti pateikus neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Prašymą galima pateikti per asmeninę paskyrą www.sodra.lt/gyventojui, prisijungus su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. valdžios vartus“, – pabrėžė komunikacijos skyriaus patarėja.
Ji pabrėžė, kad paskyroje bus galima rasti visą reikalingą informaciją, įvedus elektroninio pašto adresą, informacija bus atsiųsta ir paštu.
„Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos atvejams. Jį galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu“, – komentavo M. Kozič.
