Visuomeninės organizacijos, 2010 m. aiškiai pabrėžusios, kad pernai pasibaigusi 12-a metų trukusi Lietuvos sveikatos programa patyrė fiasko, tęsia diskusiją šia tema ir šiandien, spalio 12 d. pakvietė į Seime vykusią tarptautinę konferenciją „Ar įmanoma sėkminga sveikatos programa Lietuvoje? Joje visuomenininkai, politikai, merai, dvasinės ir fizinės kultūros puoselėtojai ir kiti sveikuomenės atstovai diskutavo apie praktinę sveikatos programą Lietuvoje.
Nors programa ir turėjo savų pliusų, nes buvo įvardyti skaičiai ir tikslai, kurių tikėtasi pasiekti, tačiau konstatuojama, jog visuomenės sveikatos rodikliai tik blogėjo. Dabar priimti nauji programos matmenys, kurių terminas baigsis 2015 metais. Pasak konferencijos organizatorių, šioje programoje nesą net ir konkrečių įsipareigojimų, kokių rezultatų pasiekti – tik bendri siekiai, lozungai.
Praėjo metai: pokyčiai tik popieriniai
Dabartinis susitikimas, tai konferencijos „Pasibaigė Lietuvos sveikatos programa. rezultatai ir perspektyvos. Visuomeninių organizacijų požiūris" (2010 10 20), organizuotos Seime, tęsinys. Po jos konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, „kad Lietuvos sveikatos 1998-2010 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seime, kėlusi ambicingus tikslus ir uždavinius, buvo neįgyvendinta, o svarbiausieji jos rodikliai ne tik liko nepasiekti, bet gerokai nutolo nuo programos siekių. Tuo laikotarpiu šalyje milžiniškais tempais augo alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų vartojimas, sergamumas širdies bei kraujagyslių ligomis, sumažėjo gyventojų fizinis aktyvumas, o lėtinėmis ligomis serga vis daugiau jaunesnio amžiaus žmonių. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje yra viena iš žemiausių tarp Europos šalių.“ Visuomeninių organizacijų atstovai pripažįsta, kad „dabar mūsų šalyje egzistuojanti sveikatos apsaugos sistema yra orientuota į ligų gydymą, o ne į sveikatos palaikymą, tausojimą ir stiprinimą. Ypač mažas dėmesys yra kreipiamas į modernų sveikatos stiprinimo šaltinį – fizinio aktyvumo didinimą“. Deklaracijoje, kurią pasirašė Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis ir Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapšauskas, numatyti įpareigojimai vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, šalies mokslo ir švietimo įstaigoms. Pasak sveikos gyvensenos propaguotojų, reikia tiek nedaug – tik skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, sveikos mitybos, sveikatos palaikymo, tausojimo ir stiprinimo tradicijas.
Deja, realių pokyčių ir šiemet nėra. Pristatomoje penkmečio sveikatos programoje vėl matoma, jog svarbiausias sveikatos sistemoje – pacientas, o sveikai gyvenantis ir savo sveikata besirūpinantis žmogus paramos nesulauks. Pasak sveikos gyvensenos propaguotojo Juozo Dapšausko, aktyviai dalyvaujančio nevyriausybinių organizacijų veikloje, šiandieninė sveikatos sistema tokia, kad sirgti yra pigiau, nei gyventi sveikai, nes tada valstybė ir kompensuoja, ir dažnai dar gydo nemokamai. „Tačiau turėtų būti ne taip – svarbiausias turi būti tas, kuris labai mažai naudojasi gydymo įstaigų teikiamomis paslaugomis. Juk kuo sveikiau žmogus gyvena, tuo mažiau juo rūpinasi šiandieninė sveikatos apsaugos sistema.“ – teigia konferencijos „Ar įmanoma sėkminga sveikatos programa Lietuvoje?“ vedėjas.
Suomijos pavyzdys: ženkliai sumažėjo kraujagyslių ligų
Praėjusiais metais Seime rengtoje konferencijoje buvo pristatytas labai sėkmingas Suomijos Tautos sveikatos gelbėjimo pavyzdys, kurį būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje. Suomijoje visos valstybės mastu buvo įgyvendinta sveikatinimo programa. Vienas iš jos rezultatų: 85 proc. sumažėjo kraujagyslių ligų. Kaip jiems tai pavyko? Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad tik iki 10 proc. žmogaus sveikatą telemia medicina, o daugiau nei 50 proc. – žmogaus gyvenimo būdas. Pasaulio bankas yra suskaičiavęs: 1 doleris skirtas sveikatinimui sutaupo 24 dolerius, skiriamus gydymui. Taigi, nesunku suskaičiuoti, kiek sutaupė valstybė, kompensuojanti vaistus nuo kraujospūdžio.
Fizinis aktyvumas Kanadoje: vyriausybės parama ir ilgametė patirtis
Šiais metais konferencija tampa tarptautinė, nes savo patirtimi pasidalinti atvyko keturis dešimtmečius Kanadoje vykdomo projekto „ParticipACTION„ prezidentė Kelly Murumets, kuri papasakojo apie fizinio pasyvumo krizę Kanadoje ir kokia veikla vykdoma, skatinant kanadiečių fizinį aktyvumą. Kaip sakė svetė, net 25 chroniškos ligos Kanadoje tiesiogiai susijusios su fiziniu pasyvumu, tik 7 proc. vaikų gyvena aktyviai. Telkdama partnerių patirtį, žinias ir resursus „ParticipACTION“ siekia, kad kanadiečiai būtų fiziškai aktyviausia pasaulio tauta. Organizaciją remia Kanados vyriausybė, kuo, deja, negali pasigirti mūsų sveikatingumo organizacijos.
Kanados moterų sporto ir fizinio aktyvumo asociacija (C AAWS) 2007 ir 2009 Kelly pripažino viena iš 40 įtakingiausių Kanados moterų fizinio aktyvo srityje suteikdama „Nuostabiosios advokatės" titulą. Pastaruoju metu K. Murumets yra įtakingiausių Kanados moterų TOP 100.
Sveikos gyvensenos rūmų pirmininkas: visuomenė skaitinama sirgti
Naujai atidarytų Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų pirmininkas gydytojas kardiologas, prof. Algimantas Kirkutis savo pranešime konstatvo, kad sveikos gyvensenos srityje visuomenė gali ir turi daug ką padaryti. Pasak jo, sveikatos programa neduoda laukiamų rezultatų, nes vyriausybės politika tokia, kad svarbiausi prioritetai yra pati medicina ir ligų gydymas, o ne sveikatos palaikymas ir gyvenimo kokybės gerinimas. Juk liga ir sveikata nėra tas pats, pabrėžė pranešėjas. 35 kartus daugiau lėšų yra skiriama ligų gydymui nei sveikatos palaikymui. „Taip visuomenė yra tarsi skaitinama sirgti, finansuojant ne priežasčių, o pasekmių šalinimą“. – darė išvadą Algimantas Kirkutis. Pasak mediko, šiuolaikinė visuomenė jau pamiršta, kad galima nesusirgti ir išlikti sveikam, net tokios sąvokos, kaip sveika gyvensena, sveikas žmogus, išsitrynė iš mūsų dienotvarkės.
Psichologė: negatyvumo virusas mūsų visuomenėje
Klinikinė psichologė, socialinių mokslų daktarė, MRU Psichologijos katedros docentė, Vadybos ir psichologijos instituto direktorė Aistė Diržytė bandydama atsakyti į klausimus, kada lietuviai taps pozityvesni ir sveikesni, kalbėjo apie negatyvumo virusą visuomenėje, trukdantį gerai visuomenės psichologinei sveikatai. Ji paminėjo keletą svarbiausių psichologinių būsenų, nesusijusių su sveikata ir optimizmu. Tai – žmogaus bevertiškumo jausmas, godumas ir gobšumas, narcicizmas, kategoriškumas, katastrofizuojantis mąstymas, socialinių interesų nebuvimas ir kt. Ji pabrėžė, kad nusivylimas ir bejėgiškumo jausmas – blogiausia psichologinė būsena. „Sugebėjimas matyti realius žmogaus pliusus, mokėjimas parodyti pagarbą kitam, rodo, kad žmogus yra psichologiškai sveikas“ – teigė psichologė, matanti bendrą visuomenės tendenciją kritikuoti kitus, neobjektyviai puikuotis savo sugebėjimais.
Sveikuoliai: didžiuojasi savo veikla, piktinasi bendra situacija
Sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė savo pranešime: „Lietuvos sveikuolių sąjungos idėjos virsta realiais darbais“, džiaugėsi, kad per 24 veikos metus sveikatos mokyklas baigė daugiau nei 30 tūkstančių žmonių. Ji papasakojo apie konkrečius projektus, vykdomus vaikų darželiuose, mokyklose, ugdant sveiką gyvenseną, diegiant sveikos mitybos pagrindus, naujų iniciatyvų įgyvendinimus, sveikatingumo mokyklų organizavimą.
Pranešėjos bendramintis ir kolega Sveikatos sąjungos prezidentas Dainius Kepenis pritarė teigiamiems pokyčiams, tačiau piktinosi, kad kūno kultūra ir fizinis lavinimas traukiasi iš aukštųjų mokyklų ir bendrai iš visuomenės gyvenimo. „Ko galima tikėtis, jei net patys sveikatos politikai nerodo tinkamo pavyzdžio visuomenei, negyvena sveikai. – sakė sveikatos mokytojas. Jis reikalavo vyriausybės ir visuomenės dėmesio sveikai gyvensenai. „Judėkime, sveikai maitinkimės, nebegerkime, neberūkykime! – ragino pranešėjas.
Po audringo konferencijos forumo, buvo kreiptasi į vyriausybę bei Seimą priimti ne popierinę, bet praktinę sveikatos programą Lietuvoje, o kitus metus Lietuvoje paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais, kurių eigoje atsirastų daugiau galimybių įgyvendinti ir pagrindines pernai priimtos rezoliucijos, kuri konstatavo, kad neefektyvus sveikatos apsaugos sistemos realizavimas yra iki šiol šalį valdžiusių ir valdančių politinių jėgų veiklos rezultatas, atnešęs milijardinius nuostolius šaliai ir jos piliečiams, idėjas.
Forumo metu pasirašyta Sveikatos olimpiados sutartis tarp sveikuomenei atstovaujančių Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų ir Tautinio olimpinio komiteto dėl sutartinės veiklos įtraukiant į fiziškai aktyvų, sveiką ir darnų gyvenimo būdą visą visuomenę.
