R. Dargio teigimu, per trejus metus nuo 2012 metų netekome daugiau nei 80 tūkst. gyventojų, o didžiausią nerimą kelia tai, kad tai yra darbingo amžiaus žmonės su vaikais.
„Puikiai žinome, kad žmonės yra vienas iš pagrindinių ekonomikos pagrindų, nes tai yra ir darbuotojai, ir vartotojai. Šiai problemai spręsti reikia optimizuoti švietimo tinklą ir investuoti į kokybę, o ne į švietimo tinklą ar pastatus. Taip pat reikia aiškios valdžios programos, kaip išsaugoti jaunas šeimas ir skatinti jas kurti gyvenimą Lietuvoje“, - dėstė Lietuvos pramonininkų prezidentas.
Reikia tvarkyti švietimo sistemą ir priimti imigrantus?
„Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad pagrinde mažėja abiturientų, tačiau kadangi gimstamumas didėja, pirmokų irgi daugėja.
„Kalbant apie abiturientus, tai skaičius yra labai sumažėjęs ir mažėjimas tęsis dar apie penkerius metus. Vėliau seks stabilizacijos laikotarpis ir šiek tiek pradės augti, bet tas mažėjimas visų pirma yra didelis iššūkis universitetams“, - teigė ekonomistas.
Ž. Maurico nuomone, Lietuvoje tuoj susidarys situacija, kad stojančiųjų skaičius bus lygus laisvoms vietoms universitetuose, tada į juos įstos tie, kurie nori, o dėl to atitinkamai kris studijų kokybė ir prestižas. Tai gali turėti neigiamų pasekmių, nes universitetai taps dar mažiau konkurencingi Europos sąjungos mastu ir vis didesnis procentas išvyks studijuoti į užsienį.
„Čia aš matau pačią didžiausią grėsmę, nes tas išvažiavęs studentas tuo pačiu išsiveža ir pinigus, na, pagrinde savo tėvų pinigus ir studijų metų juos leidžia ne Lietuvoje, o užsienyje. Taip kad universitetas yra tas pamatas, ant kurio laikosi dalis ekonomikos ir didžioji dalis darbo rinkos perspektyvų. Tai yra labai svarbus elementas ir kartais mes jį per ne lyg nuvertiname“, - aiškino pašnekovas.
Anot ekonomisto, tai dar nereiškia, kad protų nutekėjimas paspartės, nes kartais būna atvirkščiai. Pastudijavę užsienio universitetuose jie grįžta į Lietuvą pritaikyti savo žinių. Pagal migracijos statistiką matome, kad emigruojama yra daugiausiai rugpjūčio mėnesį, o imigruojama į Lietuvą yra birželį, kai dauguma baigia studijas užsienyje.
Atsisakome išsilavinusių imigrantų
Ž. Mauricas tikina, kad dabar Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai beveik neturi galimybės likti Lietuvoje ir pritaikyti savo žinias.
„Čia labai didelis iššūkis ir labai didelė problema, nes vis dažniau pasigirsta raginimų atsivežti pigią darbo jėgą, bet manau aš manau tai nėra geras kelias. Tai visų pirma supriešins visuomenę. Ir tas pats pabėgėlių klausimas gali nuteikti visuomenę prieš imigrantus, jeigu jiems nepavyks integruotis į visuomenę“, - dėsto ekonomistas.
Pasak pašnekovo imigrantai iš tiesų turi labai didelį potencialą pagerinti tiek ekonominę, tiek ir visuomeninę padėtį, nes jie atneša ir kitokį mastymą ir kitokią kultūrą. Lietuvoje užsienio studentams yra galėtinai sudėtinga integruotis ir netgi yra daugybė apribojimų. Kitas dalykas pabaigęs studijas jie sunkiai gauna leidimą gyventi Lietuvoje.
„Tarkim mediciną baigęs užsienietis negali pasilikti Lietuvoje, nes jam nesudaromos tokios sąlygos ir netgi sukeliamos dirbtinos kliūtys, kad jie čia nepasiliktų. Čia yra keistas dalykas, nes jie jau būna pripratę prie kultūros, čia baigę mokslus ir išvarom į kitas valstybes, nors tuo tarpu norime priimti žmones, kurie nieko nežino apie Lietuvą, nemoka kalbos ir neturi išsilavinimo“, - tikino Ž. Mauricas.
Ekonomistas mano, kad Lietuvoje studijavę užsieniečiai turėtų būti kviečiami pasilikti Lietuvoje, nes būtent šie užsieniečiai per studijų metus susipažįsta su kultūra, išmoksta kalba.
„Manu reikėtų būtent juos pritraukti likti Lietuvoje, o ne vėliau bandyti pritraukti tuos, kurie nėra studijavę Lietuvoje“, - pridūrė pašnekovas.
