Neretai kritikos valdantiesiems negailintis atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis teigė, jog labiausiai gynybos planuose pasigenda aiškių prioritetų, sisteminio požiūrio. Pasak buvusio karininko, šiuo metu matoma daug pavienių sprendimų, bet trūksta visumos ir aiškaus plano, kas siekiama ateinančių kelerių metų perspektyvoje.
„Nėra aiškumo, ko mes siekiame trijų metų perspektyvoje. Kaip atrodo pasirengimas kariuomenės ir valstybės gynybai trijų metų perspektyvoje, ir kaip atrodys, pavyzdžiui, penkerių metų perspektyvoje. Galbūt tai bus dokumentuota, šiuo metu neaiškūs prioritetai“, – sakė V. Malinionis.
Buvęs kariškis įvertino ir neseniai kariuomenės vado Valdemaro Rupšio išsakytas mintis, jog priklausomai nuo skiriamo finansavimo, pilna kariuomenės divizija gali būti sukurta 2035 metais, o padidinus finansavimą – galbūt ir 2030 metais. Pasak karininko, vertinant Lietuvai keliamas grėsmes, tokios žinutės skamba keistai.
„Suprantu, kad yra tam tikri finansiniai limitai, bet vizija turi būti artikuliuojama nežiūrint į tuos finansinius apribojimus. Turi būti aiškiai pasakyta, kas turi būti padaryta trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Ką girdžiu iš kariuomenės vado pasisakymų – kariuomenę labai varžo finansiniai apribojimai. Jis yra pasakęs, kad yra planas didesnio finansavimo atveju ir yra planas mažesnio finansavimo atveju. Kiek duosit, su tiek ir padarysim. Iš šono žiūrint atrodo keistokai“, – svarstė V. Malinionis.
„Tai yra neaiški vizija ir neaišku ką mes privalome padaryti. Aš nematau ambicingų užsibrėžtų tikslų, kuriuos reikėtų įgyvendinti, tam kad būtų pasiektas bent jau patenkinamas pajėgumas, atsižvelgiant į grėsmes“, – pridūrė V. Malinionis.
Kiek kitaip Lietuvos pasiruošimą gintis vertino buvęs kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) seimo narys Arvydas Pocius. Pasak jo, Seime yra bendras sutarimas, dėl gynybos vizijos.
„Jei stebėsime Seimo posėdžius ir balsavimus dėl įstatymų, susijusių su gynyba ir nacionaliniu saugumu, pastebėsime, jog yra praktiškai 100 proc. sutarimas. Retas Seimo narys turi kažkokių abejonių.
Dabartinėje geopolitinėje situacijoje, žinant hibridines ir karines grėsmes, įvairių partijų Seimo nariai balsuoja gana vieningai“, – sakė A. Pocius.
V. Malinionis – rezervo paruošimui skiriama nepakankamai dėmesio
Šiemet Seimas priėmė naują įstatymą, leidžiantį pradėti kviesti parengtojo rezervo karius iki 60 metų.
Už šią pataisą balsavo 98 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, vienas susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamentiniai komitetai.
Jo iniciatoriaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, Lietuvoje yra apie 38 tūkst. aktyviojo rezervo ir apie 80 tūkst. parengtojo rezervo karių.
„Tai yra tų, kurie tarnavo anksčiau negu aktyvusis rezervas, tai yra jau virš dešimt metų. Praėjus dešimčiai metų, jie jau nebėra kviečiami į kartotinius mokymus. Dabar pagal mūsų visą koncepciją, kurią mes dėliojame, (...) tie žmonės savo vietą gynybos planuose galėtų atrasti per komendantūras“, – sakė parlamentaras.
Anot jo, pagal dabartinius įstatymus parengtojo rezervo kariai negali būti kviečiami į pratybas.
Todėl siūloma įtvirtinti, kad parengtojo rezervo kariai, kol jiems sukanka 60 metų, dalyvauja pratybose ar mokymuose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Šį įstatymų pakeitimą V. Malinionis vertino teigiamai – pasak jo, pagrindinis prioritetas šiuo metu turėtų būti rezervo daugumos priskyrimas prie karo dalinių.
„Rezervo dauguma (kurių yra apie 80 tūkst.) yra nepriskirti ir nežino savo vietos karo padėtyje. Tai vienas iš svarbiausių prioritetų“, – pabrėžė V. Malinionis.
Vis dėlto, pasak atsargos pulkininko, būtina kalbėti ir apie rezervo didinimą. V. Malinionis pateikė ir konkrečius rodiklius, kurių galėtų siekti Lietuvos ginkluotosios pajėgos.
„Reikėtų per 5 metus išdėstyti, kaip būtų galima padidinti rezervą nuo 120 tūkstančių, iki pavyzdžiui 180 tūkst. Tada būtų aiškus tikslas. Aišku, visi turėtų būti suorganizuoti į karinius vienetus ir papratybinti“, – pataria V. Malinionis.
Pasak A. Pociaus, atlikusiems karinę tarnybą vyrams reikėtų suprasti, jog pašaukimas karo tarnybai atlikti nėra tolygus pareigos atlikimui – būtina atnaujinti savo žinias.
„Žmonėms reikia suprasti, kad pašaukimas į karo tarnybą ir jos atlikimas nereiškia, kad esi atlikęs pareigą tėvynei, atsiskaitęs su valstybe. Privalomasis parengimas yra tam, kad piliečiai būtų išmokomi būti kariais. Bet rezervą turi sudaryti piliečiai, kurie prireikus galėtų eiti ginti valstybę“, – teigė A. Pocius.
NSGK nario teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį ir į karo Ukrainoje pamokas.
„Pažiūrėkime, kas vyksta Ukrainoje – ne devyniolikmečiai šauktiniai kariauja, o barzdoti vyrai metuose. Atsargoje esančius piliečius reikia nuolat pašaukti į pakartotinius mokymus, tokiu būdu parengiant visą mobilizacinį rezervą“, – pabrėžė A. Pocius.
Arvydas Pocius – poreikis visuotiniam šaukimui yra
Kitas plačiai viešoje erdvėje aptarinėjamas klausimas – visuotinio šaukimo. Kol kas planų įvesti visuotinį šaukimą nėra – tam nepritaria ir kariuomenės vadas V. Rupšys. Vis dėlto, visuotinio šaukimo idėjai pritaria kai kurie politikai ir ekspertai – tarp jų ir atsargos pulkininkas V. Malinionis. Pasak V. Malinionio, rezervo didinimas būtų gera priemonė padidinti rezervą, tačiau šiuo metu tai neturėtų būti pagrindinis prioritetas.
„Visuotinis šaukimas būtų gera priemonė padidinti rezervą. Bet prioritetas dabar turėtų ne visuotinis šaukimas, o esamo rezervo įgalinimas“, – pabrėžė V. Malinionis.
Visuotinio šaukimo idėjai pritaria ir Arvydas Pocius.
„Tas poreikis yra natūraliai atsiradęs. Vertinkime grėsmes, ką išdarinėja Rusija ir Baltarusija. Tai yra pagrindiniai argumentai, kodėl reikėtų visus Lietuvos piliečius apmokyti, kad jie žinotų ką daryti, jeigu būtų karo veiksmai nukreipti prieš Lietuvą. Reikėtų suprasti, jog kariuomenė išmokina ne tik šaudyti, bet ir suteikti pirmą medicininę pagalbą, atlikti kitas užduotis“, – paaiškino A. Pocius.
Nuomonės išsiskiria dėl biudžeto dydžio
Bene daugiausiai aistrų keliantis klausimas – kokia turėtų būti skiriama valstybės biudžeto dalis krašto apsaugai. Šiuo metu valstybės gynybai skiriama 2,5 proc. nuo BVP, pridedant vienkartinį bankų solidarumo mokestį, siekianti 0,21 proc. Taigi, iš viso šaliai skiriama 2,7 proc. nuo BVP. Siekiama, jog kitais metais krašto gynybai skiriamas biudžetas siektų 3 proc. nuo BVP, tačiau kai kurių opozicijos Seimo narių nuomone, tai irgi nebūtų pakankamas dydis. Pavyzdžiui, NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė anksčiau teigė, jog reikėtų kalbėti ir apie 3,5 proc. nuo BVP siekiantį biudžetą.
V. Malinionio nuomone, šalies saugumui skiriamos per mažos išlaidos. Jis teigia, jog Lietuva privalo atsižvelgti į Rusijos veiksmus – o agresyvioje kaimynėje krašto apsaugai skiriama iki 6 proc. nuo BVP.
„Manau, kad skiriamos lėšos nėra pakankamos. Jeigu kalbėtume apie regeneravimo (gebėjimo atstatyti prarastą karinį personalą, tv3.lt pastaba) pajėgumus, tam reikia lėšų. Mes nesame pradėję formuoti rezervistų komandantinių vienetų, tai ir būtų regeneravimo pajėgumai.
O žiūrint pagal balansavimo principą – kiek skiria priešas ir kiek skiriame mes, tai mes skiriame neproporcingai mažai. Rusijos gynybos pramonė yra užkurta 100 proc., valstybė persiorientavo karo metui. Be abejo, 2,7 proc. yra visiškai neproporcinga grėsmei“, – teigė V. Malinionis.
„Į finansavimo klausimus reikia rimtai atsižvelgti, nes esame pafrontės valstybė. Jeigu Baltijos valstybės į tai žiūrės pro pirštus, tai užkrės ir pagrindinius Vakarų sąjungininkus. Visuose Vakaruose jaučiamas grėsmės neįvertinimas. Prisiminkime antro pasaulinio karo laikus – kai Vokietija ginklavosi, praktiškai visos Europos valstybės tai ignoravo. Vakarų visuomenės nelabai tiki blogiausio scenarijaus galimybe“, – perspėjo V. Malinionis.
Savo ruožtu A.Pocius teigė, jog dabartinis biudžetas yra pakankamas, mat Lietuvos gynybinis saugumas yra paremtas kolektyvinės NATO gynybos samprata.
„NATO koridoriuose kalbama, kad 2 proc. yra minimumas. O kiek valstybės vertindamos savo grėsmes skiria – tai diskusijų klausimas. Toliau visos valstybės turi įsivertinti pačios.
NATO gynybos samprata pati sako, kad esame stiprūs visi kartu. Nišas, kurių negalime užpildyti patys, užpildo NATO sąjungininkai. Aš manyčiau, kad Lietuva viską daro pagal galimybes. Tiek mūsų šalies vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas, tiek Seimas, situaciją dėlioja gana normaliai“, – teigė A. Pocius.
