Šiais metais Valstybiniam patentų biurui išradėjai pateikė 82 paraiškas gauti patentą. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos jų bus 140, arba 18 proc. daugiau nei 2012 metais ir apie 50 proc. daugiau nei 2011 m.
Išradimai tampa realesni
Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Danys sako, kad auga ne tik paraiškų skaičius, bet ir išradimų kokybė.
„Išradimai tampa vis praktiškiau pritaikomi. Dažnai jie yra susiję su aktualiomis šiandien temomis – atsinaujinančia energetika, lazeriais, biotechnologijomis, šiltinimu“, – sakė specialistas. Pastebima tendencija, kad verslas vis aktyviau stengiasi apsaugoti savo kuriamus produktus ir supranta, kad juos būtina saugoti ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje.
Anot Ž. Danio, kokybės gerėjimui įtakos turėjo užsienio investuotojai, turintys didelę patentavimo patirtį. „Jie atsineša savo žinias ir užkelia kartelę vietos išradėjams. Lyginant su nepriklausomybės pradžia, kai daugiausia buvo patentuojami teoriniai, mažai kur pritaikomi išradimai, pokyčiai akivaizdūs“, – sakė Ž. Danys.
Auga ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje patentuojamų išradimų skaičius. Per pastaruosius penkerius metus Europos patentų tarnybai lietuviai pateikė 51 proc. daugiau paraiškų (41 paraiška) ir priartėjo prie Latvijos (57 paraiškos) ir Estijos (52 paraiškos). Kol kas Lietuvoje matomas sparčiausias paraiškų augimas Baltijos šalyse.
Pasak Ž. Danio, veiklos plėtra už Lietuvos ribų rodo prestižą ir finansinę naudą bei didesnes eksporto galimybes. „Augimą skatina ir speciali parama, leidžianti sumažinti patentavimo išlaidas iki 95 proc. Be jos Europos patento siekiantiems išradėjams tektų išleisti kelias dešimtis tūkstančių litų“, – sakė Ž. Danys.
Bendra sistema privers lenktyniauti
Svarbiausias artėjantis Europos patentų sistemos patobulinimas – bendras Europos patentas ir Bendras patentų teismas.
Įsigaliojus bendro patento sistemai, išradėjams pakaks pateikti vieną paraišką, kad teisės būtų saugomos 25 ES šalyse (išskyrus Ispaniją ir Italiją, kurios kol kas neprisidėjo prie bendro Europos patentų sistemos kūrimo). Kol jis nėra įsigaliojęs, pareiškėjai, norintys gauti patentą, galiojantį keliose ES šalyse, turi kreiptis į kiekvienos dominančios šalies patentų tarnybą, pateikti paraišką tos šalies kalba, kaskart sumokėti mokestį.
Atsiradus bendram Europos patentui, išradimo apsauga kitose ES šalyse taps paprastesnė ir atpigs daugiau nei perpus, nes sumažės administravimo, vertimo darbų išlaidos. Bendras Europos patentas išradėjams turėtų tapti prieinamas jau nuo 2015 m. pradžios, kai savo veiklą pradės ir Bendras patentų teismas.
„Iki šiol būtina kreiptis į kiekvienos šalies patentų tarnybą, pateikti paraišką tos šalies kalba, kaskart mokėti mokestį. Bendra sistema suteikia didesnes galimybes, tačiau ji atneš ir tam tikrų iššūkių. Ja pasinaudojusių užsienio išradėjų patentai automatiškai įsigalios ir Lietuvoje, vadinasi, didėja konkurencija. Tiek verslas, tiek mokslas turi skirti dėmesio inovacijoms ir nepamiršti pasirūpinti jų apsauga, kol neaplenkė kas nors kitas“, – sakė Ž. Danys.
ES pirmauja Azijos šalys
5 pastarųjų metų Europos patentų tarnybos (EPT) statistikoje atsispindi, kad nuo 2008 m. bendras skaičius paraiškų, pateiktų siekiant gauti Europos patentą, tolygiai auga. Daugėja pareiškėjų iš Azijos, užpatentuojama vis daugiau atradimų medicinos technologijų srityje, o daugiausia Europos patentų išduodama Pietų Korėjos kompanijoms.
EPT statistika rodo, kad jau 5 metus daugėja pareiškėjų iš Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos. Per 2011 m. tokių paraiškų padaugėjo net 60 proc., 2012 m. EPT gavo 84 996 paraiškas iš Azijos. Pareiškėjų iš JAV taip pat daugėja, tačiau ne taip sparčiai – 2012 m. iš JAV sulaukta 63 504 paraiškų. Daugiausia į EPT kreipiasi pareiškėjai iš EPT šalių, t. y. iš Europos valstybių pernai sulaukta 94 060 paraiškų.
Sritys, kuriose dažniausiai prašoma Europos patento, per 5 metus keitėsi nežymiai. 1-oje vietoje išlieka medicinos technologijos, 2-oje – elektrotechnikos išradimai ir aparatūra, susijusi su elektra. 3-oje – skaitmeninės komunikacijos srities išradimai, 4-oje – kompiuterinės technologijos išradimai, paskutinėje – transporto srities išradimai.
Pastebima, kad sparčiausiai auga skaitmeninės komunikacijos išradimų, daugiau išrandama ir elektrinės technikos srityje. Per 5 metus keliais procentais sumažėjo išradimų organinės chemijos, biotechnologijų ir farmacijos srityse.
Išradimų patentavimas Lietuvoje
2012 m. iš juridinių asmenų gautos 73 paraiškos. Fiziniai asmenys pateikė 36 paraiškas. Daugiausia paraiškų VPB pateikia mokslo institucijos: 2012 m. jos pateikė 30 paraiškų. 2012 m. aktyviausi pareiškėjai iš Lietuvos buvo: UAB „Fermentas“ (2 paraiškos), JAV įmonės „Yukon Advanced Optics Worldwide“ padalinys Lietuvoje (2) ir Vilniaus universitetas (2).
52 proc. visų Lietuvoje išduotų patentų priklauso juridiniams asmenims. Tai susiję su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vykdoma parama. Pagal ją kompensuojama iki 95 proc. su patentų registravimu susijusių išlaidų. 2013 m. tam skirta 830 tūkst. Lt. 2012 m. agentūra finansavo 86 kompensuojamo patentavimo projektus, 2011 m. – 14.
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (VPB) saugo išradėjų teises į pramoninę nuosavybę Lietuvoje, išduodamas jiems patentus, taip pat registruoja Prekių ženklus, dizainą ir puslaidininkių gaminių topografijas. VPB išduoti patentai galioja tik Lietuvoje.
Galima apsaugoti beveik viską
Autorių teisės taikomos kūrybinėms, intelektualioms ar meninėms formoms, pvz., tekstams, muzikai, filmams. Jų tikslas – apsaugoti kūrėjus nuo nelegalaus jų darbų kopijavimo ir naudojimo.
Patentu galima apsaugoti beveik bet kurios srities išradimą. Tai gali būti produktas, procesas, prietaisas. Tačiau patentas išduodamas tik tuo atveju, jei išradimas iš tiesų yra naujas, atitinka išradimo lygį, t. y. nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui ir yra pritaikomas pramonėje.
Patentai galioja tam tikrą laikotarpį, priklausomai nuo šalies, kurioje išradimas patentuotas, ir sumokėto patentavimo mokesčio.
Paprastai patentai galioja tam tikroje teritorijoje (pvz., Lietuvoje, jei patentą išduoda Valstybinis patentų biuras, Europoje, jei sprendimas išduoti patentą priimamas Europos patentų tarnyboje, Eurazijos patentų tarnyboje, Afrikos regioninėje intelektinės nuosavybės organizacijoje ir pan.). Pateikus paraišką Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijai, patentas gali įsigalioti 148 valstybėse.
Intelektinės nuosavybės apsaugos tikslas yra ne tik užtikrinti finansinį atlygį išradėjui ar autoriui, bet ir skatinti inovacijas. Pvz., patentuojant bet kurį išradimą, privaloma atskleisti jo technines detales. Tokiu būdu susijusios srities mokslininkai, įmonės sužino apie naujausius pasiekimus ir gali pritaikyti ar toliau tobulinti esamus išradimus – taip užtikrinama pažanga.
Strategijoje „Europa 2020“, kaip ir jos pirmtakėje Lisabonos strategijoje, numatyta, kad Europa turi pasirengti perėjimui į žinių ekonomiką, grįstą išskirtinėmis žiniomis, gabumais ir itin aukštos pridėtinės vertės prekėmis ir paslaugomis. Tik taip ateityje Europa galės konkuruoti su kitomis pasaulio rinkomis. Kadangi tiek JAV, tiek Azijoje šiuo metu taip pat gaminama labai aukštos pridėtinės vertės produkcija, išteklių kur kas mažiau turinti Europa siekia, kad jos inovacijų rinka būtų konkurencinga.
