Iš Rusijos atvykęs vyras didelio dėmesio susilaukė po savo paskelbto įrašo facebook‘e, kuris susilaukė daugiau nei 14 tūkst. patiktukų. Gavęs nebe laikiną, o nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje Matvei nusprendė pasidžiaugti ir pasidalinti keletu pastebėjimų, kurie užsieniečiui sukėlė nuostabą. Nors jis susilaukė ir kelių neigiamų komentarų, Matvei savo nuomonės nekeičia.
„Lietuva yra geresnė, nei žmonės galvoja apie savo šalį, ar apie save. Tuose komentaruose yra ir konspiracijos teorijų, kad aš fake, komentaras, kad durnius, ir nieko nesuprantu, kad važiuočiau atgal, bet 70% komentarų labai geri. Visada bus piktų, nepatenkintų, arba žmonių, kurie turi kitokią nuomonę“, – sakė Matvei.
Atidarė muziejų
Iš Sankt Peterburgo į Lietuvą vyras gyventi atvyko prieš 6 metus. Jis pasakojo, kad supratęs, kad nori kraustytis, rinkosi tarp Lietuvos, Ispanijos ir Juodkalnijos. Vis dėlto labiausiai užsienietį sužavėjo Lietuva ir jos sostinė Vilnius. „Vilnius gera vieta gyventi. Dar kartą atvažiavau patikrinti, kaip čia viskas veikia, o dabar čia gyvenu jau 6 metus”, – pasakojo Matvei.
Neilgai trukus Matvei atidarė ir daugumai vilniečių gerai pažįstamą iliuzijų muziejų. Vokiečių gatvėje įsikūrusiame muziejuje esantys eksponatai priverčia suabejoti tuo, ką matai. Optinėmis iliuzijomis susidomėjusių buvo daug, todėl Matvei pamatė potencialą atverti dar keletos muziejų duris – vienas iš jų įsikūręs Lenkijoje, kitas Bulgarijoje.
Matvei neslepia verslo pradžioje susidūręs ir su sunkumais, tačiau sako, kad tai – verslo dalis, nesvarbu, kurioje šalyje bandytum jį plėtoti: „Visada yra sunkumai, kai nori kažką daryti. Čia ir yra verslas, kad kažką sunku padaryti, kažką lengva, toks verslo gyvenimas. Bet jeigu ir buvo sunku, ne dėl to, kad darome Lietuvoje.“
Vis dėlto bene labiausiai jį nustebino Lietuvoje esanti „verslo kultūra“. Iš Rusijos atvykęs vyras nustebo pamatęs, kad konkurentai neužsuka patikrinti vykdomos veiklos.
„Atsimenu, ką man pirmiausia buvo sunku suprasti. Turiu draugą, kuris turi barą. Mano draugas sėdi savo kavinėje, klausiu, ar ateina konkurentai patikrinti. Jis sako, kokie konkurentai, čia visi mūsų draugai. Rusijoje, jei tu turi barą, ir šalia yra kitas baras, bus didžiulė konkurencija. Vilniuje barų daug, bet visi gyvena draugiškai, va čia didžiausias skirtumas“, – pasakojo vyras.
Nustebino Palanga ir cepelinai
Būtent tai, pasak Matvei, pakeitė ir jį patį – vyras sako supratęs, kad ne visur reikia konkuruoti. „Supratau, kad visur ne konkurencija, o žmonės, su kuriais galima kažką kartu daryti, bendradarbiauti. Visi pamišę dėl bendradarbiavimo, kad žmonės gali kažką kartu daryti“, – įspūdžiais dalijosi Matvei.
Matvei sakė, kad pastebėjo ir kitokių pokyčių. „Lietuvoje mažesnė agresija. Aš dabar didesnis pacifistas, nei buvau anksčiau“, – sakė vyras. Jis taip pat pridūrė, kad mano, jog Lietuvoje gyvens ir toliau: „Pagaliau gavau nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Dabar turime verslą, komandą, darysime naujus muziejus. Jei kažkur atsidarys naujas muziejus, aš ten pabūsiu pora mėnesių, bet grįšiu į Lietuvą.“
Vis dėlto Matvei nustebino ne tik verslo ypatumai. Vyras sakė vis dar nesuprantantis, kaip lietuviai gali sudoroti 2 cepelinus, ir kodėl Palanga vis dar populiariausias kurortas.
„Cepelinų vis dar negaliu valgyti normaliai. Labai sunkus maistas. Palangoje labai brangu, šalta jūra, labai daug žmonių, nuobodžios pramogos, o važiuoti reikia 4 valandas – čia rimtai, kaip iš oro uosto į Nicą“, – juokavo vyras.
Matvei kuklinasi, kad lietuvių kalbos vis dar normaliai nemoka, tačiau vyras lietuviškai kalba beveik be klaidų. Nors lietuvių kalba neretai vadinama viena sunkiausių pasaulyje, Matvei sako, kad turint noro ir motyvacijos – viskas įmanoma.
„Negaliu pasakyti, kad kalba lengva. Aš ir dabar jos normaliai neišmokau, darau labai daug klaidų, bet jeigu yra motyvacija viską galima padaryti. Dabar turiu nuolatinį leidimą gyventi, prieš tai laikiau lietuvių kalbos ir lietuvių konstitucijos pagrindų egzaminą. Buvo daug žmonių, kurie kalbą išmoko geriau nei aš. Buvo žmonių iš Indijos, Kinijos, Ukrainos, jie irgi laikė egzaminą“, – pasakojo Matvei.
