Yra toks lietuviškas būdas – kas panosėje, to nebrangini. Tokią išvadą galima daryti stebint, kaip Vyriausybė verčiasi per galvą, kai vilioja (ir net primoka) užsienio investuotojus, tačiau nepastebi iš Lietuvos bėgančių verslininkų.
Vasarą „Vakarų medienos grupė“ (VMG) pasirašė kontraktą, kuris tapo oficialia jos investicinio projekto Baltarusijoje pradžia. Daugiau nei 200 mln. litų, kurie galėjo būti investuoti Lietuvoje, iškeliavo į šalį kaimynę. Ten pat iškeliauja ir koncerno SBA pinigai. Į ta pačią Mogiliovo laisvąją ekonomikos zoną.
Į Alytų neįleido
VMG Baltarusijoje pradeda statyti modernų plokščių gamybos ir faneros fabrikų kompleksą.
Pasak VMG valdybos pirmininko Sigito Paulausko, šį projektą Baltarusijoje jie vykdo kartu su „Ikea“, kuri jį ir finansuoja, ir bus pagrindinis ten pagamintos produkcijos pirkėjas.
Galima prisiminti kiek pastangų dėjo S. Paulauskas, norėdamas tokią įmonę statyti Alytuje. Nedarbo nukamuotame mieste būtų sukurtos papildomos darbo vietos, valstybė – pamaitinta mokesčiais. Tačiau iš valdžios sulaukė tik pasipriešinimo.
„2008-aisiais Generalinė miškų urėdija ir tuometinė Vyriausybė pareiškė, kad remia smulkųjį verslą ir negali užtikrinti, kad tokiam kompleksui, kurį ketinome statyti Alytaus apskrityje, bus garantuotas reikiamas žaliavos tiekimas. Tad teko eiti ten, kur reikia tokių investicijų. Šis projektas skilo į dvi dalis – „Ikea“ dalį jo dabar vykdo Lenkijoje, mes – Baltarusijoje. Dėl to Lietuva neteko ir apie 1 200 naujų darbo vietų gamyboje ir dar lygiai tiek pat susijusiuose sektoriuose“, – pasakojo Minske užkluptas S. Paulauskas.
Jo teigimu, pasipinigauti niekas neketino – už medienos žaliavą būtų mokama švediška rinkos kaina. O švediškoji, remiantis neseniai atliktais tyrimais, dvigubai didesnė nei šiuo metu parduodama lietuviškos medienos.
„Ir ankstesnė ir dabartinė valdžia su verslu nesišneka. Nei dėl mokesčių, nei dėl investicijų, nei dėl pramonės ateities. Kalba, kad Lietuvą išgelbės technologijos, tačiau pamiršta pasakyti, kad technologijų pramonė kuriama iš tradicinės pramonės uždirbtų pinigų“, – kalbėjo S. Paulauskas.
Jis skaičiuoja, kad į Baltarusiją perkelta gamykla kasmet eksportuos produkcijos už 350 mln. litų, o valstybė skaičiuos per mokesčius prarastus pinigus.
„Pavargau belstis į valdžios duris ir aiškinti. Noriu tik įspėti, kad kone visas medienos pramonės sektorius kraustosi iš Lietuvos“, – įspėjo pašnekovas.
Tokį žingsnį jau žengė ir SBA koncernas. Prieš kelis metus verslininkai Pamaskvėje atidarė gamyklą „Novyj mebel“, o dabar kuriasi Baltarusijoje.
Pasirinko Ukrainą
Jei būtų laiku susigriebta, Lietuvoje nemažai galėjo investuoti ir 2 lietuviai verslo partneriai Igoris Bezzubas ir Raimondas Tumėnas. Jie prieš porą metų už 1,4 mlrd. litų kompanijai „PepsiCo“ pardavė Ukrainoje įsteigtą sulčių gamybos bendrovę „Sandora“.
Tačiau gautų pinigų verslininkai nepaliko Lietuvoje, bet per Vilniuje įkurtą įmonę „BT Invest“ toliau investavo į Ukrainą. Įsigijo prekybos centrus „Raincentr“, „Dikij Miod“ ir prekybos tinklą „Alen“, o 2009 metų vasarą atidarė naują prekybos centrų tinklą „Novus“. Iki 2011 metų „BT Invest“ planuoja Ukrainoje atidaryti 20 „Novus“ prekybos centrų.
Pavasarį „BT Invest“ pasirašė susiliejimo sutartį su „HCM Group“. Ukrainos spauda rašė, kad „BT Invest“ investicijos į „HCM Group“ siekė 45–80 mln. dolerių. Vienas pašnekovas, nepanoręs skelbti pavardės, teigė, kad verslininkai ne kartą norėjo susitikti ir kalbėti su Lietuvos valdininkais, tačiau laiko taip ir nesurado.
„Vyriausybės atstovai turbūt net nežino, kaip tie vyrai atrodė“, – sakė jis.
Baltarusijos magija
„Vičiūnų“ grupė kitąmet Minsko laisvojoje zonoje taip pat pradės gamyklos, o vėliau ir logistikos centro statybas.
„Žemės sklypus jau esame pasirinkę, kitais metais planuojame pradėti statyti gamyklą, paskui logistikos sandėlius. Baltarusija patogi vieta tiek gamybai, tiek logistikai“, – teigė „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.
Baltarusijoje pagaminta produkcija bus eksportuojama į Ukrainą, Maskvą, Sankt Peterburgą, galvojama ir apie Kazachstaną, Moldovą.
„Pradėsime nuo 3–4 mln. eurų investicijų, o vėliau panaši suma bus investuojama kasmet“, – skaičiavo V. Matijošaitis.
Ūkio banko investicinė grupė Minske įgyvendina net 2 didžiulius projektus: maždaug 862,5 mln. litų vertės daugiafunkcio komplekso ir maždaug 345 mln. litų vertės dviejų gyvenamųjų namų kvartalų statybas.
Nudegę Lietuvoje
Lietuvos kompanijai „VP Grupė“ priklausanti investicinė kompanija „NDX Energija“, po nesėkmingojo LEO projekto susigrąžinusi investuotus pinigus, investavo juos į Lenkijos rinką. Ji neseniai tapo lenkų mėsos konservų, paruošto maisto, paštetų ir maisto naminiams gyvūnams gamintojos bendrovės „Mispol“ akcininke.
Minimai Lenkijos kompanijai priklauso 4 gamybos cechai, du jų – Lenkijoje, t. y. Suvalkuose ir Balstogėje, ir 2 – Baltarusijoje. „VP Grupė“ šių metų vasarą investavo ir į Lenkijos saldumynų gamintojos „Mieszko“ akcijų paketą.
Per ketvirtį „iškeliavo“ 8 įmonės
Šiemet vien tik neseniai atlikti „Macroscope tyrimai“ parodė, kad kas trečias Lietuvos įmonių vadovas yra svarstęs galimybę įmonę juridiškai perkelti į palankesnę mokestinę aplinką užsienyje.
Statistikos departamento duomenimis, 1 šių metų ketvirčio pabaigoje 596 Lietuvos verslininkai užsienyje buvo investavę 5,5 mlrd. litų, iš kurių 3,3 mlrd. litų teko Europos Sąjungos šalims. Vien tik šiemet užsienyje įsikūrė 6 įmonės, užsiimančios gamyba ir dvi įmonės vykdančios statybų veiklą.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovo Remigijaus Kabečiaus, dirbant vienoje ar kitoje šalyje ir įregistravus ten įmonę galima išvengti muitų, kvotų ir kitų rinkos barjerų. Be to, perkeliant įmonę arčiau vartotojų, atpinga transportavimas, o kai kuriose šalyse gamybos savikaina sumažėja, nes ten yra pigesnė darbo jėga.
„Jeigu valdžia darytų viską, kad investicijos ateitų – jos ir neišeitų. Eksportui reikia atramos, o Lietuva nuo jo ginasi muitais“, – „Ekonomika.lt“ kalbėjo „ DnB Nord“ analitikas Rimantas Rudzkis.
Pasak profesoriaus, Lietuvoje nėra patrauklių verslo sąlygų. „Juk buvo planas statyti medžio apdirbimo įmonių kompleksą Alytuje. Nepavyko susitarti su valstybe ir tai liudija, kad šalis ne viską daro. Kliūčių yra ir daugiau. Iki šiol niekas nepakeitė teritorinio planavimo įstatymo, yra problemų dėl darbo jėgos paruošimo. Todėl progreso proveržio – nėra“, – įsitikinęs analitikas.
FAKTAI:
Lietuvos verslininkai beveik po milijardą litų investavo Latvijoje ir Nyderlanduose.
Latvijoje lietuviai įsteigė 160 įmonių, Estijoje – 58, Lenkijoje – 32, o Nyderlanduose – 7.
Daugiau nei milijardą litų lietuviai yra investavę ir NVS šalyse. Rusijoje dirba 66 verslininkai iš Lietuvos, kurių indėlis į šios šalies ekonomiką siekia apie 314 mln. litų,
Ukrainoje 64 lietuviai yra investavę 337 mln. litų, Baltarusijoje, kur dirba 70 verslininkų iš Lietuvos, vien per 1 ketvirtį tiesioginės Lietuvos investicijos padidėjo beveik 40 mln. litų iki 190 mln. litų.
NUOMONĖS:
Bronislovas Lubys, Lietuvos pramonės konfederacijos prezidentas:
Kapitalas kaip vanduo. Jis bėga ten, kur teka upelis. Turi būti lygios, net geresnės sąlygos Lietuvos investuotojams, dirbantiems šalyje, o ne atvykėliams. Kol to nebus, kapitalo nutekėjimą sustabdys tik dar viena krizė.
„Danske banko“ analitikė Violeta Klyvienė:
Kiekviena investicija – ar atėjusi iš užsienio, ar vietos verslo, turi būti vienodai skatinama ir gerbiama. Skeptiškai žiūriu į investicijų pritraukimo formą, kai subsidijuojami atvykėliai.
Rimantas Rudzkis, „DnB Nord“ prezidento patarėjas:
Nenustebsiu, jei verslas judės link Baltarusijos. Juk joje tam tikrais aspektais perkelti gamybą apsimoka. Pirmiausia medienos pramonei, nes ten netrūksta nei žaliavos, nei darbo jėgos.
