Kolonoskopija – diagnostinis tyrimas, kurio metu pro išangę įvedamas lankstus vamzdelis su kamera, kurio metu galima apžiūrėti visą storąją žarną ir segmentą plonosios žarnos. Tai yra informatyvus tyrimas siekiant įvertinti storosios žarnos ligas. Jį galima atlikti ir kūdikiams, tačiau kur kas dažniau jis daromas jau suaugus.
Nors daugėja atvejų, kai šis tyrimas tampa vos ne mados reikalu – žmonės nusprendžia išsitirti privačiai ir būdami vidutinio amžiaus jį yra atlikę net kelis kartus, gydytojai to negiria ir pažymi, kad viskam yra indikacijos.
„Kolonoskopija nėra tokia procedūra kaip kraujo paėmimas. Kiekviena procedūra, ypač kolonoskopija turi ir savo komplikacijas, visa tai reikia įvertinti“, – nuotolinės konferencijos metu pabrėžė VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojas gastroenterologas endoskopuotojas Lukas Juška.
Aiškūs kriterijai, kada reikia atlikti tyrimą
Gydytojas pabrėžė, kad atvykus pacientui pirmiausia įvertinamas jo amžius, klinikiniai simptomai ir skundai, susirenkama ligos ir gyvenimo anamnezė ir tik tada sprendžiama, ar yra indikacijos atlikti kolonoskopijos tyrimą.
„Tos indikacijos skirstomos į tris grupes – diagnostines, profilaktines ir terapines“, – nurodė jis.
L. Juškos aiškinimu, diagnostinės indikacijos dažniausiai yra kraujavimas iš apatinio virškinamojo trakto, tiriant storąjį žarnyną arba dalį plonosios žarnos siekiama įvertinti kraujavimo šaltinio vietą.
„Viena tokių indikacijų yra geležies stokos anemija, kai nėra kitų aiškių priežasčių. Taip pat kai pacientai skundžiasi lėtiniu viduriavimu, vidurių užkietėjimu (tiek ūminiu, tiek lėtiniu), bet vėlgi reikia įvertinti klinikines aplinkybes, kad tai nebūtų infekcijos sukelti simptomai. Tai gali būti uždegiminės žarnų ligos pradžia, todėl ir skiriame kolonoskopiją.
Terapinės indikacijos būtų kraujavimų stabdymas, jie gali būti iš opų, angiodisplazijų, taip pat polipų šalinimas, jei yra storosios žarnos spindžio susiaurėjimas. O profilaktinės indikacijos būtų priešoperacinė ir pooperacinė kolorektalinio vėžio stebėsena, taip pat po polipų pašalinimo“, – dėstė gydytojas.
Tyrimo sėkmė priklauso nuo pasiruošimo
Pašnekovas pabrėžė, kad ypač svarbu prieš tyrimą paisyti visų gydytojo nurodymų ir tinkamai pasiruošti. Reikia ne tik kelias dienas paisyti mitybos rekomendacijų (negalima valgyti termiškai neapdorotų daržovių ir vaisių, sėklų, riešutų, duonos gaminių su grūdais, kruopų košės, uogienės, raudonos, violetinės spalvos maisto ir gėrimų), bet dieną prieš tyrimą pradedami gerti ir vaistai, skirti žarnynui išvalyti.
„Kolonoskopija nėra tokia procedūra kaip kraujo paėmimas. Kiekviena procedūra, ypač kolonoskopija turi ir savo komplikacijas, visa tai reikia įvertinti.“
„Kolonoskopijos atlikimo esmė yra, kad endoskopu vertiname ne žarnų turinį, o žarnos gleivinę. Tam, kad ji būtų švari, neapsinešusi tirštu turiniu, pacientas turi gerai išsivalyti. Visos rekomendacijos pateikiamos pacientams ir jie turi laikytis.
Tai labai svarbu, nes tyrimo sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Kolonoskopiją galime atlikti ir neišvalius žarnyno, bet tai nebus efektyvu. Pasitaiko, kad tenka kartoti tyrimą vien dėl to, kad žarnynas buvo blogai išvalytas. Bet kitą kartą tai nebūtinai būna paciento kaltė, gali būti dėl kažkokios patologijos, pavyzdžiui, naviko pacientui sunku išsivalyti“, – pastebėjo L. Juška.
Nuo ko priklauso tyrimo greitis
Atliekant tyrimą pacientą pirmiausia pasitinka gydytojas anesteziologas, jis įvertina, ar pacientui saugu atlikti sedaciją. Jei bus taikoma bendra nejautra, būtinai turi atvykti ir lydintis asmuo, kuris palydėtų namo.
Gydytojo aiškinimu, procedūros metu endoskopas įvedamas per išangę į tiesiąją žarną, ir taip iš vidaus apžiūrimas žarnynas. Esant reikalui, tyrimo metu polipai gali būti ir pašalinami, paimamos biopsijos tolesniam ištyrimui.
„Kolonoskopijos atlikimo esmė yra, kad endoskopu vertiname ne žarnų turinį, o žarnos gleivinę. Tam, kad ji būtų švari, neapsinešusi tirštu turiniu, pacientas turi gerai išsivalyti. Visos rekomendacijos pateikiamos pacientams ir jie turi laikytis.“
Per kiek laiko bus atliktas tyrimas, gali priklausyti nuo įvairi aplinkybių, kolonoskopija gali užtrukti nuo 15 iki 60 minučių:
„Paties endoskopo įvedimas gali trukti įvairiai. Tą gali pavykti padaryti ir per 4 minutes, bet, būna, pacientas yra operuotas, turėjęs nemažai pilvo operacijų, tad dėl sąaugų įvedimas iki aklosios žarnos gali būti komplikuotas, užtrukti 30, 40 minučių ir ilgiau.
Pati apžiūra, kai traukiame kolonoskopą atgal ir vertiname gleivinę nuo aklosios iki tiesiosios žarnos, turi trukti bent 7 minutes. Aišku, čia neįskaičiuojamos procedūros – biopsijų ėmimas, polipų šalinimas. Gydomosios procedūros vėlgi gali trukti įvairiai – nuo 20–30 min iki kelių valandų.“
Kai kurie pasiryžta kolonoskopijai be nejautros
Paklaustas, kodėl vieniems pacientams atliekama nejautra, o kitiems – ne, specialistas teigė, kad pavieniai pacientai išties pasiryžta procedūrai be sedacijos.
„Reikia nepamiršti, kad kolonoskopijos metu galima apžiūrėti tik dalį storojo žarnyno. Jei pacientas gerai toleruoja, galima be nejautros apžiūrėti tiesiąją žarną, riestinę, dalį nusileidžiančiosios žarnos. Turime pavienių pacientų, kurie sutinka, kad be nejautros būtų atlikta visa storojo žarnyno apžiūra.
Bet bendrai paėmus, manau, jau daugelis įstaigų kolonoskopiją atlieka tik su nejautra. Pirmiausia svarbu, kad pacientui būtų užtikrintas komfortas, antras dalykas, kad ir gydytojui dirbti būtų komfortiška, pacientas nesiblaškytų ir galėtume ramiai apžiūrėti storąjį žarnyną.
Anksčiau gal ir buvo taikyta kolonoskopija be nejautros, su lengvu primigdymu. Tai gal pirma kolonoskopija ir bus taip atlikta, bet kai reikės pasikviesti kontrolei, profilaktikai, įvertinti polipų šalinimą, pacientai jau nebesutiks, nes žino, kaip vyksta procedūra, iškart atsiranda baimė ir diskomfortas“, – konstatavo L. Juška.
Į ką atkreipti dėmesį po kolonoskopijos
Pasak specialisto, tyrimo komplikacijos pasitaiko retai, bet gali būti pasekmių po sedacijos, pasireikšti poprocedūrinis pakraujavimas.
„Aišku, gali būti tokie simptomai kaip pilvo raižymas, skausmas, pūtimas, taip nutinka dėl to, kad atlikdami procedūrą pripučiame oro, kad galėtume geriau apžiūrėti žarnyną. Tokiu atveju visada galima išgerti spazmolitikų, kurie palengvins situaciją, simetikono preparatų, kad sumažintų dujų kaupimąsi.
Nereikia išsigąsti, jei nuėjus į tualetą pasirodys vienas kitas krešuliukas ar į tualetą išbėgs rožinis vandenėlis. Jei pacientui namuose nuėjus į tualetą iš išangės gausiai pasirodo šviežio kraujo, tuštinasi viena, dvi stiklinėmis kraujo, pacientui darosi silpna, išblykšta, spaudimas žemas, pulsas didėja, nereikėtų nieko laukti – pirmiausia atsigulti ir išsikviesti greitąją, pačiam kažkur lakstyti nereikėtų. Ypač jei buvo šalinti polipai, maža rizika, bet gali būti kraujavimas po procedūros“, – patarė gydytojas.
„Nuo 80 metų kaip ir būtų galima susilaikyti nuo kolonoskopijos, nes vėžio radimas ir tolimesnis jo gydymas galimai neprailgintų gyvenimo.“
Jis atkreipė dėmesį, kad visi nemalonūs simptomai turėtų praeiti tą pačią dieną po kolonoskopijos. Jei jie tęsiasi savaites ar mėnesius, reikėtų kreiptis į specialistus.
Be to, atlikus kažkokias gydomąsias procedūras reikėtų net iki dviejų savaičių susilaikyti nuo intensyvesnio sporto, sunkesnių daiktų nešiojimo, pirčių, kaitinimosi saulėje, karštoje vonioje. Jei žmogus vartoja kraujo krešumą reguliuojančius vaistus, būtina įsiklausyti gydytojo rekomendacijų dėl jų vartojimo tęstinumo.
80-mečiams jau gali būti neefektyvu atlikti tyrimą
Paklaustas, kokio vyriausio amžiaus pacientui gali būti atliekama kolonoskopija, L. Juška įvardijo tam tikrą bendrą sutartinę ribą, kada šis tyrimas neberekomenduojamas.
„Remiantis Europos endoskopinės gastrointestinės draugijos rekomendacijomis, nuo 80 metų kaip ir būtų galima susilaikyti nuo kolonoskopijos, nes vėžio radimas ir tolimesnis jo gydymas galimai neprailgintų gyvenimo, jei apskritai nebūtų taikomas gydymas ir imtasi detalesnės diagnostikos.
Bet visada pacientus vertiname individualiai – turime ir 90-ies metų pacientų, kuriems darome kolonoskopijas, pašaliname polipus ir po procedūros sėkmingai išleidžiame į namus. Tad viskas priklauso nuo gretutinių ligų, bendros būklės“, – aiškino jis ir pridūrė, kad esama ir kitų tyrimų metodų, kuo galima pakeisti kolonoskopiją.
Baigdamas pokalbį gydytojas neskatino veržtis kolonoskopiją atlikti „dėl mados“, bet ragino nedelsti kreiptis, kai išties reikia: „Norisi palinkėti, kad žmonės kreiptųsi laiku pas gydytojus, būtų laiku ji paskirta atsižvelgiant į indikacijas. Turime visas galimybe pašalinti ikivėžines būkles, tad siekiamybė yra diagnozuoti kuo anksčiau.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
