Nuo seno gaji nuomonė, kad ten, kur stos moteris, reikia laukti bėdos. Versle, kuris tradiciškai laikomas vyriška sritimi, – taip pat. O Europos Sąjunga (ES) sumanė didinti verslininkių skaičių ir prabilo apie specialias kvotas.
Lietuvoje, kur svarbiausius šalies postus užėmusios moterys, tvirtinama, kad lietuvės ypač darbščios, linkusios į perfekcionizmą ir stengiasi puikiai pasirodyti visose srityse, kurių imasi. Tiesa, išsikovoti vadovės poziciją moteriai Lietuvoje vis dar nėra lengva.
Sunku pradėti
„Taip, sunku“, – nedvejodama sakė dešimt metų sėkmingai veikiančios nekilnojamojo turto agentūros „Verslavita“ vadovė Gražina Garuolienė, paklausta, ar sunku moteriai išsikovoti aukštą poziciją Lietuvoje.
„Verslavitos“ įkūrėja aiškino, kad jai atsilaikyti vyrų pasaulyje padėjo tai, jog užaugo tarp keturių brolių. „Taip išmokau bendrauti su vyrais, be to, broliai taip pat sukūrę savus verslus. Dabar 90 proc. mano klientų – vyrai ir negalėčiau pasakyti, kad jie trukdo kurti verslą“, – juokėsi G. Garuolienė.
„Ekonomika.lt“ pašnekovė įsitikinusi, kad kurti verslą moterims sunkiau nei vyrams,. „Per tą patį laiką, kol kuria verslą, moteris turi ir ištekėti, ir vaikus pagimdyti, ir juos užauginti“, – sakė G. Garuolienė. Pati prieš dešimtį metų savą verslą pradėjusi moteris šiandien su bendramintėmis subūrė verslo moterų klubą ir planuoja teikti konsultacijas bei pagalbą toms, kurios norėtų kurti savas įmones. „Lietuvoje nematau jokios pagalbos naujam verslui, todėl įkūrėme klubą, kad galėtume padėti kitoms moterims“, – tvirtino G. Garuolienė.
Ir šeima, ir verslas
Bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Ungulaitienė teigė, kad Lietuvoje jau susiformavo tradicija vertinti žmones ne pagal lytį, o pagal gebėjimus. „Tik iš pradžių sunku jaunai moteriai prasiveržti, parodyti, ką sugeba“, – svarstė įmonės A. Ungulaitienė. Pasak jos, svarbiausia verslą kuriančiai moteriai tinkamai sustyguoti asmeninį gyvenimą, kad užtektų laiko ir artimiesiems, ir darbui.
Paklausta, kam lengviau vadovauti – vyrams, ar moterims, A. Ungulaitienė susimąstė. „Geriausia, kai kolektyvas mišrus, – galop nusijuokė ji. – Nors dabar, net keista, kolektyvai moteriškėja. Aišku, likę grynai vyriškų sričių, bet daug kur moterys išsiveržė į priekį, užsitarnavo aukštus postus.“
Reiklios sau
Anot A. Ungulaitienės, lietuvės verslininkės yra perfekcionistės. „Mes siekiame ir verslui atiduoti kiek galime daugiau, pasiekti geriausių rezultatų, ir stengiamės, kad namie būtų gerai, gražu, tvarkinga, kad pačios atrodytume nepriekaištingai, kad visiems būtume malonios“, – juokėsi A. Ungulaitienė ir prisipažino, kad senokai stebisi lietuvaičių reiklumu sau.
Anot jos, Vakaruose susiformavusi tradicija, kad moterims versle gali sektis tik tada, kai jos atsisako šeimos ir asmeninio gyvenimo, priešingu atveju jos sėdi namie.
„O lietuvės padarys viską, kad liktų moteriškos, turėtų šeimą ir gerą verslą, – tvirtino A. Ungulaitienė. – Galbūt tai ir sovietų laikų tradicija, kai visos moterys dirbo ir dar stengėsi išlaikyti visas keturias namų kertes.“
Sutinka uždirbti mažiau
„Moteriai dėl natūralių jos charakterio ypatybių sunkiau vadovauti nei vyrui, – tvirtino bendrovės „Sveiki produktai“ akcininkė Guoda Azguridienė. – Ji jautresnė, silpnesnė, o vadovaujant reikia priimti tinkamus sprendimus, ilgalaikius, rizikingus, kartais tokius, kurie sunkūs ir nepatrauklūs, pavyzdžiui, atleisti žmogų, imti didelę paskolą.“
Tačiau kalbų, kad moterų darbas vertinamas prasčiau, moteris nelaiko tiesa. „Dėl darbo užmokesčio susitariama, galbūt reikėtų formuluoti, kad moterys sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, – tvirtino G. Azguridienė. – Juk jeigu kalbame apie vadoves, ypač verslininkes, jos pačios nustato sau darbo užmokestį arba turi tam didelę įtaką.“ Ji pabrėžė, kad kartais moteris ryžtasi uždirbti mažiau mąstydama plačiau: pavyzdžiui, mokėdama didesnį atlygį savo pavaduotojui, motyvuodama darbuotojus.
Nenori vadovauti
Sąmoningai pasirinkusi ne vadovės, o įmonės akcininkės poziciją, G. Azguridienė neigiamai atsiliepė ir apie ES mintis nustatyti vadovaujančių moterų kvotą. „Gal dar reikėtų kvotuoti žmones ir pagal kokius nors kitus parametrus: psichologinius tipus, temperamentą, kas iš tiesų versle daug svarbiau nei lytis“, – skeptiškai kalbėjo G. Azguridienė. Anot jos, moterys nesiima vadovauti ne todėl, kad nesugeba, o todėl, kad paprasčiausiai nenori. O kai bus nustatytos kvotos, į vadovių vietas pretenduos nenorinčios arba nesugebančios vadovauti.
G. Azguridienė priminė Skandinaviją, kur tokios kvotos nustatytos. „Ten moterys masiškai eina į darbo rinką, konkuruoja su vyrais, vyrų nedarbas didėja, o jiems neturėti darbo daug sunkiau nei moterims, – apibendrino pašnekovė. – Moteriai atrodo, kad ji privalo dirbti, o vadovaujamas darbas jai kelia stresą, ji pervargsta, neišsimiega, dėl to sutrinka sveikata. Nuo mažens auklėta, kad turi dirbti, nes jei bus namų šeimininkė, bus nevykėlė, moteris jaučiasi nelaiminga.“
Lyderės ugdomos
Banko „Citadelė“ valdybos pirmininkė ir administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė tvirtino, kad profesionalus ir darbštus žmogus yra greitai pastebimas, nesvarbu, kokios lyties, tačiau profesiškai tobulėti sąlygos nėra vienodos.
„Jei moteris, būdama vadovė, turi šeimą ir, be pareigų organizacijoje, yra motina ir žmona, jai natūraliai tenka didelis krūvis ir reikia itin griežtai planuoti savo laiką, – atkreipė dėmesį A. Vaitkunskienė. – Tuo laikotarpiu dalis moterų neturi tiek galimybių skirti laiko tobulėjimui ir karjerai, kiek turi vyrai.“
Vis dėlto požiūris į moteris vadoves Lietuvoje sparčiai keičiasi. „Lietuvoje daugėja moterų, einančių aukštas pareigas, o ši tendencija, mano nuomone, yra ir besikeičiančio požiūrio į moters vaidmenį ir gebėjimus rezultatas“, – šypsojosi A. Vaitkunskienė. Ji teigia niekuomet nesiekusi karjeros kaip vienintelio tikslo, nes daug įdomiau buvo tobulėti, dirbti komandoje, įgyvendinti didelius projektus.
Pasak A. Vaitkunskienės, moterys lyderės turi būti ugdomos nuo vaikystės. „Įsiminiau vieno psichologo straipsnį. Jis teigė, kad tokiose šeimose, kur augančią mergaitę auklėjant aktyviai dalyvauja tėvas, senelis, mergaitės užprogramuojamos būti stiprios, savarankiškos, siekti profesinių aukštumų. Moterys iš tokių šeimų vėliau tampa žinomomis ir vertinamomis vadovėmis. Pritariu tokiems teiginiams“, – teigė pašnekovė ir prisipažino, kad psichologo atrastą formulę gali prisitaikyti ir sau.
