Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė dr. Eglė Radvilė ne viename interviu tikina, kad tik tėvai yra atsakingi už vaikų pažintį su technologijomis ir kaip vaikais toliau dirbs su jomis – priklausys nuo tėvų.
Kitokia pažintis su IT
Šiemet pradėjusioje veikti VGTU IT mokykloje, skirtoje 11–14 metų moksleiviams, savo žinias gilina pirmoji – vienuolikos vaikų grupė. Pasak mokslininkės, šiandien mokykloje suteikiamų IT žinių nepakanka, nes jos orientuotos į informatikos egzamino išlaikymą, bet nemoko vaikų pažinti pasaulį pasitelkiant technologijas ir kitų svarbių dalykų.
E. Radvilė portalui tv3.lt atskleidė, kad į tokią pirmąją Lietuvoje atidarytą mokyklą norinčių patekti buvo daugiau nei 70, o tai rodo, kad tėvai supranta naudą ir poreikį. Todėl jau pavasarį bus formuojamos kitos grupės.
„Šiandien į IT žvelgiame tarsi į kokią panacėją, kuri išgelbės pasaulį. Jau turėtumėme pamažu atsisakyti tikėjimo, kad pasitelkus IT žinias sukursime kažką naujo ir labai reikšmingo. Bandymų sukurti startuolių, mano nuomone, jau turime užtektinai. Reikėtų koncentruotis į tai, kaip patiems išmokti ir išmokyti savo vaikus gyventi su technologijomis“, – sako E. Radvilė.
Anot mokslininkės, technologijos turi tapti elementariu įrankiu, su kurio pagalba efektyviau ir optimaliau galėtume spręsti ne globalias, o kasdienines problemas. Todėl mokymų metu bus orientuojamasi ne tik į rezultatus ar pasiekiamus, o apskritai ir į vaiko savijautą, pasitenkinimą veikla. Kadangi bus ugdomi ne tik specifiniai gebėjimai, bet ir darbas komandose, viešas kalbėjimas ir pan.
Tris mėnesius truksiančiuose mokymuose su specialistų pagalba, vaikai sukurs kelis projektus. Vien jų idėjos sukelia nuostabą – argi nebūtų puiku gauti žinutę, kai gėlės išdžiūsta ar šuniukui baigiasi vanduo? Kaip žada mokyklos įkūrėjai, pavykusius projektus jau pavasario viduryje bus galima pamatyti dienos šviesoje.
Be to, mokslininkė tikina, kad jau netrukus IT grįstų profesijų dar labiau padaugės: reikės bepiločių orlaivių (dronų) mokytojų-programuotojų, virtualios realybės kūrėjų, robotų prižiūrėtojų, aukšto lygio programuotojų-architektų, visų tipų operatorių, pvz., prižiūrinčių autonomiškus automobilius, ir panašių specialistų.
Koks laisvalaikis reikalingas vaikams?
Šiuolaikinėje visuomenėje ne tik suaugę žmonės turi daugybę įsipareigojimų, darbų ir užduočių. Panašiai apkrauti yra ir vaikai, turintys intensyvų mokymosi graiką ir suplanuotus būrelius, užsiėmimus po mokyklos. Vis garsiau kalbama apie vaikų patiriamą stresą, įtampą, perdegimo sindromą ar nuovargį. Klausimas kyla, kaip nepadaryti žalos vaiko vystymuisi, ar visas laisvalaikis turi būti suplanuotas?
Edukologė ir socialinių mokslų daktarė, keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė portalui tv3.lt tvirtino, kad neformalus ugdymas ir yra tam, jog nebūtų prievartos jį pasirenkant.
„Iš tiesų, labai dažnai tai tenka matyti. Pavyzdžiui, tu privalai šokti, nes mama norėjo būti balerina. Nes ji neturėjo duomenų ir tėvai jos nenuvedė ten, o tu turi ir nesvarbu, kad nenori – vis tiek eisi. Taip yra dėl to, kad mes labai dažnai projektuojame į vaiką savo neišsipildžiusias svajones arba savirealizaciją darome per vaiką.
Nors tai – labiau meškos paslauga, nes neleidžiama atsiskleisti. Juk būtent tam yra skirtas neformalus ugdymas. Tokiu atveju, vaikas tikrai jaučiasi blogai, sunkiai prisitaiko ir ilgainiui tai gali virsti kitokiomis problemomis. Visų pirma tam, kad vaikas būtų užimtas – garantuotų užimtumą, ypač tai svarbu, kai kalbame apie paauglius, netgi žvelgiant į laiką, kada paaugliai padaro daugiausiai nusikaltimų, t.y. nuo 15 iki 19 val. Tas laikas, kai vaikas jau išėjęs iš mokyklos ir kol tėvai dar neparėję namo. Vaiko laikas, tarsi sau“, – pasakojo A. Landsbergienė.
Pasak edukologės, Islandijoje taip buvo išspręsta problema su alkoholio ir tabako vartojimo mažinimu – garantuojant labiausiai pažeidžiamiems vaikams užimtumą po pamokų iki tol, kol grįžta tėvai. Kuo labiau vaikas užimtas, tuo mažesnė tikimybė, kad vaikas nueis ten, kur jis neturėtų nueiti.
„Tėvai gali pasakyti šitaip: aš noriu, kad tu po mokyklos nueitum ir užsiimtum kažkokia veikla, bet būtent kokia – vaikas turi pats pasirinkti. Juolab, lygiai taip pat ir mes nedejuojame, kai veikiame tai, ką mes patys norime, nors reikia aukotis anksti keliantis ar pan. Tai taip yra ir vaikui, kai jam smagu ir įdomu kažkuo užsiimti, tai gaminasi laimės harmonas, jam yra gerai ir taip yra garantuojamas užimtumas. Bet čia kalbant apie paauglius“, – pedagogė.
Laisvalaikis be jokios veiklos
Tinkamas vaikų laisvalaikio praleidimas ne tik džiugina pačius vaikus, kuria naudą, bet ir nuramina tėvus. Vis dėlto, tėvų įsikišimo į jaunesnių vaikų laisvalaikio planavimą – reikia daugiau. Tačiau ir tai nereiškia, kad vaikams nereikia laisvo laiko tiesiog sau, be jokios veiklos. Edukologė atskleidžia, kodėl tai yra būtina.
„Kalbant apie jaunesnius vaikus, tai reikia to tėvų įsikišimo, žiūrint jo polinkius, gabumus, pasiūlyti išbandyti kelias skirtingas sritis. Vėlgi, mokyklinukai yra linkę vos ne kas kelis mėnesius keisti būrelius dėl įvairių priežasčių. Tai čia irgi reikia tėvų įsikišimo, ugdant savybes, kad jeigu jau pradėjai, tai bent pusę metų turi lankyti, baigti, ką pradėjai, kad suprastum, ar tau tikrai patinka.
Labai svarbu atsižvelgti, ar vaikas nėra pavargęs. Jeigu jo neįmanoma ryte prikelti, tai akivaizdu, kad jam per sunku, kad per daug būrelių jis lanko. Vėlgi, reikia labai reikia matyti tą kontekstą, vienam vaikui penki būreliai dar neriba, o kitam ir du per daug. Be to, reikia nepamiršti, kad maždaug iki 10-11 m. vaikas tikrai turi turėti laisvo laiko. Nes būtent tada, kai jis yra pasyvus, tai jo smegenys labiausiai veikia. Ir tai, ką jis dirbo, išgirdo, išmoko per dieną – sugula smegenyse. Kitu atveju, tikrai gali būti liūdnų pasekmių, susijusių tiek su vaiko fizine, tiek su emocine sveikata ir būkle“, – pabrėžė A. Landsbergienė.
Pašnekovė atskleidė, kad ir jos dukra pradėjo lankyti anksčiau minėtą IT mokyklą. Kaip buvo minėjusi ir E. Radvilė, mergaičių į mokyklą užsirašė tikrai nemažai, beveik pusė susidomėjusių – mergaitės. „Mano dukra pati išreiškė norą lankyti tą mokyklą. Ir apskritai, mes šeimoje laikomės tokios tradicijos, kad vaikas turi pasirinkti pats, ką jis nori lankyti. Dukra jau kurį laiką lanko programavimą, domisi tuo kaip ir jos vyresnis brolis. Mūsų visa šeima domisi naujovėmis ir tai būna dažna mūsų diskusinė tema namuose.
Be to, manau, kad mūsų mokykloje (Karalienės Mortos,- red. past.) akcentuojame tai, technologijų pamokos yra su pakraipa įdomesne. Tad, kai vaikai būna tokioje aplinkoje, kur kalbama apie tai, natūraliai didėja tikimybė, kad vaikas tuo apskritai susidomės“, – pasakojo edukologė.
Regis, ateities darbuotojai ir išradėjai jau pakeliui. Tad neilgai liko laukti naujausių išradimų ir mokslo atradimų jau čia, Lietuvoje. O tinkamai nukreipti ir save atradę vaikai gali didžiulius pasiekimus demonstruoti jau ankstyvoje vaikystėje.
