Ką reikia žinoti apie vaistus importuojamus tokiu būdu? Lygiagreti prekyba žmonėms teikia vaistus, kurie dažniausiai yra 10-15 proc. pigesni. Tačiau svarbu suprasti, kad jų kokybė niekuo nesiskiria nuo kitų siūlomų vaistų. Pigesni vaistai leidžia pacientams sumažinti gydymo išlaidas ir suteikia platesnes galimybes ligoniams, kurie anksčiau galbūt negalėjo įsigyti modernesnių vaistų.
Tokia prekyba taip pat mažina valstybės išlaidas sveikatos apsaugai, todėl vartotojai naujų ir pažangių vaistų gali įsigyti mažesnėmis kainomis. Tokia prekybos forma ir apribojimo panaikinimas paskatins didesnę konkurenciją bei padės kurti naujas darbo vietas.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, lygiagretus importas šiuo metu nesudaro didelės visų vaistinių preparatų rinkos – užima viso labo 0,7 proc. Padėtis kitose šalyse šiek tiek geresnė, tačiau iš esmės panaši. Latvijoje toks importas sudaro 1,5 proc., Lenkijoje – 1,1 proc., Belgijoje – 1,4 proc., Suomijoje – 1 proc., Norvegijoje – 3,6 proc.
Pasirinkimas bus didesnis, kaina – mažesnė
„Šis lygiagrečiai importuojamų vaistų kompensavimo tvarkos pakeitimas, tikėtina, padidins lygiagrečiai importuojamų vaistų, tiek kompensuojamųjų, tiek ir nekompensuojamų asortimentą vaistinėse, leis pacientams laisviau rinktis ir daugiau vaistinių norės prekiauti šiais vaistiniais preparatais“ – tv3.lt portalui pasakojo sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Tuo tarpu Konkurencijos tarnybos atstovai teigia, jog teigiamas rinkos liberalizavimo efektas gali pasijausti ne iš karto, o po tam tikro laikotarpio. „Reikia laiko naujų vaistų registravimui, sutarčių sudarymui, tiekimo organizavimui ir pan.“ – teigia Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Nors neabejojama, kad Lietuvą greitu metu pasieks pigesni vaistai, tačiau didžioji dalis kainos priklausys nuo farmacijos įmonių ir vaistinių. Jei jos iš gamintojų pirks pigesnius vaistus, tuomet ir galutinį vartotoją pasieks pigesnis produktas, tačiau jos turi teisę pasirinkti iš daugybės panašių vaistų skirtingomis kainomis.
Pabrėžiama, kad pigs tiek kompensuojami, tiek nekompensuojami vaistai. „Vaistų kompensavimo tvarkos pakeitimas, tikėtina, padidins lygiagrečiai importuojamų vaistų, tiek kompensuojamųjų, tiek ir nekompensuojamų, asortimentą vaistinėse, o konkurencija lems kainų sumažėjimą“ – teigė R. Šalaševičiūtė.
„Adeofarma“ direktorius Andrius Kubilius teigia, kad apribojimo panaikinimas tikrai skatins konkurenciją ir ilgalaikėje perspektyvoje, anot jo, kaina turi mažėti daugiau nei keliais procentais. „Pasakyti kiek ir kokie vaistai atpigs, dabar yra sudėtinga, nes tai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Mūsų nuomone pirmiausia tai galėtų įtakoti brangesnius vaistus. Juk net ir keli procentai nuo brangaus vaisto yra nemaža suma, ypač, jei tai yra nuolat vartojamas vaistas“ - tv3.lt portalui pasakojo jis.
Nebeliks priemokos
Dar viena naujovė, kuri įsigalios šių metų pavasarį – nebeliks priemokos už kompensuojamus vaistus. Tai bus dar viena priemonė, pagal kurią pacientai pajus realius kainų pokyčius.
„Iki šiol už kompensuojamuosius vaistus, net ir tuos, kurių kompensuojama 100 proc. bazinės kainos, pacientai turėjo primokėti. Šie pasikeitimai bus įgyvendinti patvirtinus 2016 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, kuris turėtų įsigalioti 2016 m. balandžio mėnesį“ – pasakojo sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė šį sprendimą vertino teigiamai ir pritarė ministrės teiginiams. „Juk net jei vaistas kompensuojamas 100 proc, tai jis padengia tik bazinę kainą, o žmogui tenka susimokėti papildomai dėl vaistinės taikomo antkainio“.
Bazinė vaisto kaina gali būti kompensuojama 100, 90, 80 ar 50 procentų – likusią dalį moka pirkėjas. Dažnai stebimasi, kodėl tas pats kompensuojamas vaistas vienoje vaistinėje kainuoja mažiau, o kitoje daugiau. Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi maksimalius kompensuojamųjų vaistų kainų dydžius vaistinėms, o jos savo nuožiūra įvairių akcijų metu stengiasi pasiūlyti savo klientams kainas – dėl to ir susidaro kainų skirtumas“.
„Vaistinės norėdamos prisitraukti pacientų žada įvairias nuolaidas. Štai neseniai „Camelia“ vaistinė paskelbė, kad pas juos nebus priemokos insulinui. Taip ir viliojami tie pacientai, bet tai yra laikini dalykai. Priemokos, bent jau insulinui, neturėtų būti iš viso, nes tai yra gyvybiškai svarbus vaistas“ – mano V. Augustinienė. Pašnekovės teigimu, pokyčių reikia imtis iš esmės, o ne laikinai mažinant kainas vaistinėse.
Skeptiškai vertina pokyčius
Vida Augustinienė, paklausta apie lygiagretaus importo pokyčius, buvo nusiteikusi skeptiškai. Jos teigimu, ženkliai pigesnių vaistų tikėtis neverta. „Aš nežinau ar vaistai pigs. Iš pradžių vaistai yra įregistruojami visiškai neatsižvelgiant į jų kainą ir tik paskui ieškoma būdų priversti kompanijas mažinti jų kainas. Tokiu atveju nukenčia tik pacientas, todėl reikia ieškoti alternatyvių būdų sprendžiant šį klausimą“ – pasakojo ji.
V. Augustinienė tv3.lt portalui pasakojo, kad neseniai su taryba rašė pareiškimą, kuriame prašė netaupyti pacientų sveikatos sąskaita. „Paleidžia „antį“, visus išjudina, tačiau kaip viskas baigsis – neaišku.“ – pareiškė pašnekovė.
Tuo tarpu vaistinių preparatų importu ir eksportu užsiimančios įmonės „Tojaris projektai“ direktorė Laura Sabulytė teigė, kad kainų pokytis pasijus daugiau negu 10 proc. „Tuo pat metu, rinkodaros teisių turėtojai (tokie kaip GSK, Sanofi, Astra Zeneca ir. t.t.) konkuruodami su analogais taip pat mažins vaistų kainas“ – tv3.lt portalui pasakojo L. Sabulytė.
Šiuo metu Lietuvoje yra lygiagrečiai importuojama virš 400 įvairių vaistinių preparatų pavadinimų. Dalis jų buvo netiekiami dėl lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų kainodaros.
Tikimasi, kad sumažinus administracinę naštą, paspartinus leidimų išdavimą, lygiagrečiai importuojami vaistai greičiau pateks į Lietuvos rinką, o pacientai galės apsirūpinti pigesniais vaistais.
Skaičiuojama, kad dėl nemažų kainų skirtumų Europos Sąjungos valstybėse, lygiagretaus importo būdu įvežami vaistai gali būti apie 15 proc. pigesni.
