• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiais metais šv. Kūčios ir šv. Kalėdos buvo kitokios – sutikome jas ramiai, pačių artimiausių žmonių rate. Tačiau ne visi šias šventes prisimins džiaugsmingai, nes, pasak gydytojų, šiomis dienomis netrūko negaluojančių ir gydytojų pagalbos besikreipiančių asmenų.

6

Šiais metais šv. Kūčios ir šv. Kalėdos buvo kitokios – sutikome jas ramiai, pačių artimiausių žmonių rate. Tačiau ne visi šias šventes prisimins džiaugsmingai, nes, pasak gydytojų, šiomis dienomis netrūko negaluojančių ir gydytojų pagalbos besikreipiančių asmenų.

REKLAMA

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubiosios medicinos pagalbos gydytoja Ieva Paliokaitė pasakoja, kad nors gruodžio 24–26 dienomis bendras pacientų skaičius nebuvo didesnis negu įprasta per šventes, gydytojams teko didesnis darbo krūvis, nes pagalbos kreipėsi daugiau sunkesnės būklės asmenų. Ir nors per šventes darbo tikrai netrūko, ji pripažįsta, kad gydytojai su dar didesniu nerimu laukia Naujųjų metų nakties. 

Sulaukė sunkesnės būklės pacientų

I. Paliokaitė gruodžio 25–26 dienomis dirbo su karščiuojančiais pacientais, kurių šventinėmis dienomis Skubios medicinos pagalbos klinikoje išties netrūko. Tai, anot gydytojos, nė kiek nestebina, atkreipus dėmesį į šalyje vis labiau augantį užsikrėtimų koronavirusu skaičių.

REKLAMA
REKLAMA

Skubios medicinos pagalbos gydytoja pasakoja, kad jos kolegoms darbo taip pat netrūko, nes į gydytojus kreipėsi ne tik karščiuojantys, bet ir kitus įvairius negalavimus pajutę žmonės:

REKLAMA

„Kolegos pasakojo, kad pakankamai daug sunkesnių pacientų buvo gruodžio 24–25 dienomis. Pas mus suplaukia tiek terapijos skyriaus, tiek traumas patyrę pacientai. Buvo ir sunkių terapinių būklių – širdies nepakankamumų, krūtinės skausmų, infarktų – kaip ir kasdienybėje, taip ir per šventes. O gruodžio 26 dieną, kol dirbau, iki vakaro buvo ramu. Tas pirmas dienas buvo didesnis srautas.“

Kraupi avarija Kaune

Kaip vieną didžiausių nelaimių šventinėmis dienomis gydytoja įvardija Kalėdų naktį įvykusią avariją Kaune, kuomet dideliu greičiu važiavęs ir nuo policijos bėgęs vyras su automobiliu rėžėsi į šalikelės stulpą.

REKLAMA
REKLAMA

„Kas dirbo naktinėje pamainoje, tai susidūrė su trauma, kai vairuotojas dideliu greičiu bėgęs nuo policijos pateko į autoįvykį. Tai toks labiau nuskambėjęs visuomenėje ir žiniasklaidoje įvykis ir daugiau kalbų, ir mūsų kolegų dėmesio sulaukęs.“

Portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, po „BMW“ automobilio smūgio į stulpą, jo dalys pažiro 100 metrų atstumu, iškrito variklis, atitrūko važiuoklė. Kaip teigia portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai, automobilio vairuotojas, dar su gyvybės ženklais, greitosios medicinos pagalbos medikų išvežtas į Kauno klinikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Spėjama, kad automobilio greitis galėjo būti nemažas, portalui „Kas vyksta Kaune“ atsiųstose nuotraukose matosi, kad spidometro žyma sudaužytame automobilyje pasiekusi 150 km/h žymą.

Kaip pasakojo liudytojai, naktį matę minėtą eismo įvykį, automobilis apie 2 valandą nakties Raudondvario plentu lėkė dideliu greičiu, jį persekiojo keli policijos ekipažai.

REKLAMA

Baiminasi, kad padaugės buitinių konfliktų

I. Paliokaitė neslepia, kad gydytojai su baime laukia ir Naujųjų metų nakties. Baiminamasi, kad žmonės, minėdami šventes namuose, gali įsivelti į buitinius konfliktus ir vienas kitą sužaloti.

„Kadangi tos šventės dabar daugiau namuose, tai bijom sulaukti buitinių konfliktų ir smurto šeimoje protrūkių. Girdim iš policijos, kad jų daugėja pandemijos metu. Jaučiame nerimą dėl šventinės nakties, kad nebūtų padidėjimas buitinių traumų“, – nuogąstauja gydytoja.

REKLAMA

Tam, kad šventes sutiktume saugūs ir sveiki pačių artimiausių žmonių rate, gydytoja ragina elgtis atsakingai ir rūpintis savo bei kitų sveikata:

„Visų pirma, reikia saugiai elgtis, net ir švenčiant namuose – nepadauginti alkoholio, saikingai elgtis ir su maistu – nepersivalgyti, kad išvengtumėte apsinuodijimų.

Ir, aišku, atsargiai elgtis su sprogmenimis, petardom, nes vis tiek, tikriausiai, bus noras išeiti į kiemą kam nors. Turėjom jau per šias savaites traumų dėl neatsargaus elgesio su pirotechnika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didžiausia, kurią mačiau, tai buvo kojos trauma. Tiesiog likučiai sprogmens ar tai fejerverko, nedetalizavo pacientas, kojoje, blauzdoje ir blauzdikaulio lūžis. Jeigu nusprendžiate sprogdinti fejerverkus, tai darykite neišgėrę ir elkitės atsargiai.“

Darbo netrūko ir Antakalnio poliklinikoje

Šiomis dienomis darbo netrūko ir Vilniaus Antakalnio poliklinikos medikams. Per didžiąsias metų šventes Antakalnio poliklinika aptarnavo daugiau nei 1200 pacientų, dirbs ir per Naujuosius, rašoma pranešime spaudai. 

REKLAMA

Antakalnio poliklinika per didžiąsias metų šventes dirbo įprastu darbo grafiku. Antakalnio poliklinikos sprendimu paslaugos pacientams buvo teikiamos šv. Kalėdų dienomis, taip pat nuspręsta dirbti ir per Kūčias. Vadovai sako, kad toks sprendimas priimtas reaguojant į susiklosčiusią situaciją šalyje ir šis sprendimas pasiteisino.

Anot poliklinikos direktoriaus, nepertraukiamas poliklinikos darbas šiomis dienomis buvo būtinas, nes tiek Vilniaus mieste, tiek visoje šalyje pacientams darosi vis sudėtingiau patekti pas medikus. „Peržiūrėjome šventinių dienų statistiką ir matome, kad paslaugos pacientams buvo reikalingos visomis dienomis.

REKLAMA

Vidutiniškai sulaukdavome 250 skambučių, dirbo karščiavimo kabinetai,  gydytojai kiekvieną dieną konsultavo namuose COVID – 19 besigydančius pacientus. Taip pat pacientai turėjo galimybę atlikti COVID – 19 PGR tyrimus“, – sako Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas.

Paslaugos karščiuojantiems pacientams šventinėmis dienomis būtinos

Švenčių dienomis Antakalnio poliklinikos gydytojai įvertinę paciento būklę kvietė atvykti ir atlikti instrumentinius ar laboratorinius tyrimus bei išsamesnę apžiūrą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pacientus karščiavimo kabinetuose priėmiau gruodžio 26 dieną. Iš tiesų, tokių paslaugų poreikis didžiulis. Pacientai karščiuojantys, jaučiasi blogai. Įprastai tokie pacientai poliklinikų nedarbo metu vyktų į skubios pagalbos priėmimo skyrius, o šį kartą pagalbą suteikėme čia ir dabar poliklinikoje. Taip padėjome savo kolegoms ligoninėse kovojantiems pirmose COVID–19 linijose“, – teigia Antakalnio poliklinikos Darbo medicinos ir Aviacijos medicinos centro vedėja Raimonda Kungytė.

REKLAMA

Infekcinių ligų gydytoja Alina Voinič karščiuojančius pacientus kartu su dviem šeimos gydytojomis konsultavo sekmadienį.

„Iš viso karščiavimo kabinete turėjome 15 pacientų. Iš jų, įvertinę blogėjančią sveikatos būklę, 2 nusiuntėme gydymui į stacionarą. 10-čiai pacientų nustatyta pneumonija, pakoreguotas gydymas. Jie išleisti gydytis į namus. Įprastomis sąlygomis visi 15 pacientų būtų užgulę ligoninių priėmimo skyrius“, – teigė A. Voinič.

REKLAMA

Antakalnio poliklinikos dirbs ir per Naujuosius

Antakalnio poliklinika planuoja dirbti ir naujųjų metų dienomis. „Šiuo metu planuojame, kaip dirbsime ir kokią pagalbą teiksime naujųjų metų dieną, bei sausio 2 ir 3 dienomis“ – teigia E. Navickas.

Detalus darbo grafikas bus pateiktas Antakalnio poliklinikos internetiniame puslapyje. Pacientai, kuriems bus reikalinga pagalba švenčių dienomis turi kreiptis į Antakalnio poliklinikos registratūrą 85 2342515

REKLAMA
REKLAMA

Fejerverkų sukeliamos traumos

Primename, kad naujienų portalas tv3.lt taip pat rašė apie galimas traumas, neatsargiai elgiantis su pirotechnika ne tik Naujųjų metų naktį. 

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika pasakoja, kad dažniausiai fejerverkai sužaloja rankas bei akis.

„Būna, kad susižaloja veidą, akis, ausis, sprogsta būgneliai. O tiems, kurie jau patenka pas mus į chirurgijos skyrių, prireikia ir pirštų amputacijos“, – sako gydytojas.  

Lieka be pirštų

Gydytojas džiaugiasi, kad pastaraisiais metais plaštakų sužalojimų dėl įvairių sprogimų sumažėjo, tačiau kasmet tenka gelbėti apie 10 žmonių, kurie dėl neatsargaus elgesio su fejerverkais patiria rimtų traumų, kurios, pasak S. Sereikos, gydomos itin sunkiai.

Dažniausiai, pirotechnikai neužsidegus ir neiššovus į orą, žmonės puola ją tikrinti ir liesti arba nespėja išmesti petardų ir jos sprogsta tiesiog rankose, dėl ko pas chirurgus pacientai patenka su nuplėštais pirštais.

„Būna, kad tuo pat metu patiria ir mechaninę, ir cheminę traumą. Jos yra labai rimtos. O kaip ta trauma atsitinka? Kaip taisyklė, per šventes žmonės būna neblaivūs, uždeginėja fejerverką ir nesuspėja jo išmesti.

REKLAMA

Ir tada mums atveža tuos nutrauktus pirštus, kaip taisyklė, tai dažniausiai būna dešinės rankos pirštai. Dažniausiai nukenčia labai svarbūs – antras ir trečias pirštai – bei nykštys, dėl to sutrinka rankų funkcija“, – teigia S. Sereika.

Nekokybiški fejerverkai

Dar viena priežastis, dėl kurios gali įvykti nelaimė – tai nekokybiški fejerverkai. Pasak S. Sereikos, itin pavojingos yra vadinamosios petardos, kurias žmonės uždega laikydami rankoje:

„Tai ne tie fejerverkai, kurie pasistato ir šaudo, iš tokių ateina kiti sužalojimai, tokie fejerverkai gali pataikyti į veidą.

Pavojingiausi yra tokie kaip degtukas. Kadangi reakcija, dažniausiai dėl alkoholio, būna sulėtėjus, žmonės nespėja jų išmesti ir jie sprogsta rankoje.“

Gydytojas prisimena, kad su didelėmis traumomis teko susidurti prieš kelis metus, kai rinkoje pasirodė vadinamieji sprogtukai, kurie iš pažiūros gali atrodyti visai nepavojingi, tačiau neteisingai juos naudojant, pasekmės gali likti visam gyvenimui.

„Atsimenu prieš pora metų mes matėm labai daug rankoje sprogusių fejerverkų, traumų, tai buvo jų nekokybiškų partija. Tarkim praeitais metais nebuvo tokio nelaimių gausumo“, – prisimena. S. Sereika.

Itin sunkus gydymas

Pasak gydytojo, fejerverkų padarytų traumų gydymas yra itin sudėtingas, nes kai kuriais atvejais tenka netgi atlikti rekonstrukcijas. Toks gydymas gali užsitęsti net kelis mėnesius. 

REKLAMA

„Negalim padaryti stebuklų, bet jeigu atvažiuoja su rankose sprogusia petarda, tai trūksta pirštų galų, tai ką mes galim padaryti, tai išvalyti cheminių medžiagų likučius, išplauti žaizdas ir užsiūti tuos likusius pirštus.

Negalime atkurti prarastų audinių. Kartais, jeigu būna dideli defektai, vėliau taikome rekonstrukcijas. Tos cheminių medžiagų padarytos žaizdos gyja šiek tiek ilgiau, tai chirurgijos skyriuje žmonės praleidžia kokią savaitę.

Kartais būna, kad prireikia ir kokių nors galūnių rekonstrukcijos. Jeigu reikia į ilgį ką nors rekonstruoti, tai ypač aktualu rankų nykščiams, tai būna keli operacijų etapai, bet sutvarkoma. Paskui daroma plastika, todėl gydymas gali užtrukti ir kelis mėnesius“, – įspėja gydytojas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų