Portalui tv3.lt projekto autorius R. Zabarauskas neslėpdamas papasakojo, kaip buvo atsirenkami herojai, kokio amžiaus žmonių istorijų mažiausiai ir kodėl žmonės vis dar nekalba apie tai.
Herojų įvairovė
Tai buvo bene vienintelis Romo taikytas kriterijus žmonių paieškai: „Tiesiog kartu su fotografe kreipiausi į draugus, pažįstamus, gerbėjus socialiniuose tinkluose ir taip suradome tuos žmones. Stengiausi, kad jie būtų skirtingų lyčių, tapatybių, kilę iš skirtingų miestų ir t.t. Pavyko įvairovės pasiekti“.
Vis dėl to, pritrūko vyresnio amžiaus žmonių.
„Vyriausi mūsų herojai ir yra virš 50 metų. Aš manau, kad tai susiję su mūsų istorija. Tiesiog dėl to, kad sovietmečiu homoseksualizmas buvo kriminalizuojamas, laikomas nusikaltimu, už kurį galėjai pakliūti į kalėjimą. Be abejo, tai padarė poveikį žmonėms, kurie tuo metu augo. Bei jų norui kalbėti atvirai“, – pasakojo knygos autorius.
Jo teigimu, knyga tapo brandos simboliu.
„Vėlgi, kai man sako, kad viskas keičiasi su nauja karta, reikia laukti naujos kartos, manau, atvirkščiai, reikia subręsti, o ne laukti kažko. O subręsti reikia visiems ir jauniems, ir seniems. Manau, ši knyga rodo mūsų bendruomenės brandą, nes padarėme didelį darbą, o aš save laikau tiesiog viso to atstovu spaudai“, – teigė Romas.
Neišmatuotas tikslas
Visuomenėje vis dar garsiai diskutuojama bei girdimos skirtingos nuomonės dėl eitynių, paradų, demonstracijų ir viešo atsiskleidimo. Todėl perskaičiusiam šią knygą irgi paliekama laisvė nuspręsti, kaip ją priimti ir vertinti, kokio tikslo buvo siekiama ir kas pasakyta.
„Mano tikslas buvo parašyti knygą. Aš kažkaip nenoriu nustatyti, ką skaitytojas neva turėtų pajausti, suprasti ar išmokti. Nenoriu prognozuoti, o skaitytojas pats nuspręs ir pajaus. Tiesiog tikiuosi, kad skaitytojas duos šansą šiai knygai.
Bet be abejo, svarbiausia ir smagiausia, kad yra daug skirtingų istorijų ir jos pateiktos ne kažkokiu sensacingu bulvariniu stiliumi, o tiesiog suprantamai ir žmogiškai.
Net nesakyčiau, kad knyga pakeis požiūrį, tai kaip tik – sudarys požiūrį. Nes kai nepažįstama nei vieno LGBT žmogaus, tai kokį dar požiūrį galima turėti“, – svarsto R. Zabarauskas.
Žinia šeimoms
Autoriaus teigimu yra nemažai knygos herojų, kuriems tai bus pirmasis kartas, kuomet apie jų orientaciją sužinos artimiausia aplinka – šeima. Kadangi prisipažinimas nėra visiems vienodas ir paprastas.
„Iš tikrųjų daug žmonių, kurie davė interviu yra atsiskleidę draugams, bet ne šeimos nariams, artimiesiems arba kolegoms. Tai didelis žingsnis.
Dabar stebime, kaip jie dalijasi socialiniame tinkle Facebook nuotraukomis ir daug kas pirmą kartą paskelbia apie save viešai. Drąsiau žmonėms tai padaryti drauge.
Atsiskleidimas yra nesibaigiantis procesas. Tarkim aš pats galiu pajuokauti, kad esu visuomenėje atskleidęs savo homoseksualumą, bet važiuodamas taksi ir išgirdęs homofobišką vairuotojo juokelį, jei manęs neatpažino, tai vėl esu neatsiskleidęs. Kol nepasakau, kad gal taip nejuokautų ir panašiai“, – pripažino Romas.
Žinomi žmonės
Dar prieš knygos pristatymą jau buvo skelbiama, kad kai kurių žymių Lietuvos veikėjų pasakojimai nepaklius tarp 99 istorijų. R. Zabarauskas atskleidė, kodėl taip buvo nuspręsta.
„Kai kurių mes patys nekvietėme, o kiti nesutiko. Iš pradžių atrodė, kad surinkimui tokio kiekio žmonių būtinai reikės atvirų žmonių, kurie viešai ir drąsai kalba apie save spaudoje. Bet kaip tik apsidžiaugėme pamatę, kad užteks kitų žmonių istorijų.
Tad ši knyga parodo visai kitokį LGBT bendruomenės įvaizdį. Nes daug kas galvoja, kad gėjai būna tik dainininkai ar žinomi žmonės, bet tai netiesa. Nes visur: kaimuose, miestuose, visose darbovietėse yra LGBT žmonių. Mūsų yra daug. Žmonės nebenori tylėti“, – tvirtino knygos autorius.
Panašūs projektai
Kino kūrėjas pripažino apie tai kol kas nesvarstantis ir dar planų nekuriantis. Tačiau sulaukęs palaikymo ir susidomėjimo, pagalvotų. Dabar kviečia atrasti naują ir išskirtinę knygą populiariausiuose šalies knygynuose jau nuo šios savaitės pabaigos.
Ištraukos iš knygos
Svetlana Buinovskaitė:
Dėl Baltic Pride eitynių mečiau darbą.
Neseniai baigiau mokyklą, gyvenu kaimelyje už Vilniaus, vasarą pradėjau dirbti parduotuvėje. Deja, neišleido manęs į eitynes. Negalėjau praleist tokio renginio ir todėl greit viską nutraukiau, kad būčiau laisva. Pakeičiau visus savo planus ir greičiau persikrausčiau į Vilnių, kur radau kitą darbą, ruošiuosi studijuoti.
Esu biseksuali. Niekas iš šeimos to nežino. Bet dabar jau savarankiškai pradėsiu gyventi, todėl atėjo laikas sužinoti – nebėra baimės, kad išvarys. Kiek galima nutylėti?
/.../ Visą istoriją rasite knygoje.
Naglis Bierancas:
Visai neseniai paklausiau vieno visai Lietuvai žinomo homoseksualaus vyro, kodėl jis neatsiskleidžia. Jis atsakė, kad jo aplinkoje visi žino, jis nieko neslepia. Neatlyžau: „Bet galbūt reikia pradėti kalbėti viešai, kad padėtum kitiems?“ Tada jis pasakė, kad tiesiog bijo dėl savo mamos, kuri gyvena mažame miestelyje. Neva jo mama jį supranta ir palaiko, bet paprašė viešai nekalbėti, nes bijo dėl apkalbų savo darbovietėje.
Ilgą laiką galvojau panašiai, bet šiais metais nusprendžiau viešai atsiskleisti. Niekieno leidimo neklausiau – juk tai mano gyvenimas, ir galiu jį gyventi kaip pats noriu.
/.../ Visą istoriją rasite knygoje.
