Žengti tolyn į Europą ir pasaulį bei pasiekti svarbiausias eksporto rinkas – tokias neišnaudotas Lietuvos verslo galimybes įvardija nuo nepriklausomybės atgavimo mūsų šalyje sėkmingai investuojantis nekilnojamojo turto valdymo įmonės „Baltic Property Trust Asset Management“ įkūrėjas ir vadovas Larsas Ohnemusas.
Žlugus Sovietų Sąjungai jūsų karjera pakrypo į Rytų Europos regioną ir kartu į Baltijos šalis. Kokia buvo investavimo Lietuvoje pradžia? Kodėl nusprendėte čia atvykti ir kokie buvo pirmieji jūsų įspūdžiai?
Viskas prasidėjo 1991-ųjų sausį, kai Lietuvos vyriausybė nusprendė pradėti privatizacijos procesą ir privatiems investuotojams pasiūlė keletą gamyklų. Tuomet pirmą kartą atvykau į Lietuvą. Be abejo, tuomet šalis atrodė visai kitaip, bet mane labai maloniai nustebino sutikti žmonės. Tuomet verslo aplinka buvo kur kas rizikingesnė, tačiau Lietuva buvo labai ryžtinga – troško vėl tapti Europos dalimi. Šis noras leido Lietuvai įgyti pagarbą tarp užsienio investuotojų.
Tai, ką Lietuva pasiekė per paskutinius 20 metų, – labai įspūdinga. Ji tapo NATO ir Europos Sąjungos (ES) nare, turi gerai veikiančią laisvosios rinkos ekonomiką. Bet tai nereiškia, kad šiandien viskas tobula – ateityje dar turite priimti tinkamas reformas.
Kaip vertinate verslo specifiką Lietuvoje? Kokius privalumus ir trūkumus galite išskirti?
Pagrindiniai privalumai neabejotinai yra labai išsilavinusi darbo jėga, gera geografinė padėtis, užsienio investuotojams atvira aplinka ir labai dinamiška rinka. Iš trūkumų paminėčiau struktūrinių reformų poreikį, ypač kalbat apie kapitalo rinką. Taip pat turėtumėte daugiau dėmesio skirti gero valdymo principams.
Ar Lietuva visiškai išnaudoja savo privalumus ir kokių neišnaudotų galimybių turi mūsų šalis?
Neišnaudotos galimybės neabejotinai yra didesnis prekių ir paslaugų eksportas. Lietuvos įmonės didina eksporto apimtis, bet labai maža dalis jų turi tvirtas pasaulines ar europines pozicijas, nedalyvauja pagrindinėse eksporto rinkose.
Manau, kad ateityje turite atrasti vietinių čempionų, kurie įsiskverbtų į pagrindines Europos rinkas ir dar toliau.
Kaip vertinate naujos Lietuvos vyriausybės programą? Kokią įtaką nauja valdžia gali turėti užsienio investuotojams?
Manau, kad kalbėti apie naują programą dar per anksti. Nauja vyriausybė turi būti labai atsargi. Lietuva praeityje sugebėjo pritraukti nemažai užsienio investuotojų ir tikiuosi, kad taip bus ir ateityje.
Mokesčių reformos yra labai jautrus klausimas ir užsienio investuotojams svarbu, kad šalis būtų stabili.
Kokios, jūsų manymų, yra perspektyviausios verslo sritys Lietuvoje?
Manau, kad reiktų kalbėti apie klasterius, kuriuos matome Šiaurės šalyse. Lietuva, mano manymu, turi 5–6 labai stiprius klasterius: vienas jų egzistuoja lengvojoje pramonėje, kitas – biotechnologijų, dar vienas – informacinių technologijų (IT) srityse. Klasteriai tampa populiaresni finansų sektoriuje, prekių skirstymo bei mažmeninės prekybos srityse.
Esate vienos didžiausių tarptautinių nekilnojamojo turto (NT) valdymo įmonių Baltijos jūros regione vadovas. Kaip per šiuos metus plėtojosi Lietuvos NT rinka? Ko galime laukti kitais metais?
Po labai gilios krizės 2008–2009 metais rinkoje buvo matomas stabilumas. Taip pat, skirtingai nuo kai kurių Europos valstybių, turite funkcionuojančią bankų sistemą. Tai labai svarbus pagrindas ir reikia tikėtis, kad ateityje sulauksime spartesnės rinkos plėtros. Manau, kad 2013-aisiais Lietuvos NT rinka bus stabili ir rami, o ateityje tikimės, kad Lietuva šioje srityje atras naujų finansavimo šaltinių. Tai pasiekti padėtų vertybinių popierių biržose platinamos vyriausybės obligacijos. Kitas būdas, kurį vis dažniau taiko ir kitos šalys, yra didesnės pensijų fondų investicijos į NT rinką.
Reikia tam tikrų struktūrinių reformų, kurios padėtų suformuoti didesnę ir veiksmingesnę kapitalo rinką. Naujoji vyriausybė kalba apie kapitalo rinkų apmokestinimą, kas, mano nuomone, nepadėtų Lietuvoje sukurti veiksmingesnės kapitalo rinkos.
Investuotojai pagal savo požiūrį į rinką skirstomi į „bulius“ ir „meškas“. Kuriuo jūs save laikote?
Nesitikiu, kad ateityje rinkos smarkiai kils ar kris žemyn. Dėl šio skirstymo save laikyčiau neutraliu. Perkame, kai matome galimybių sudominti investuotojus.
Pasidalykite kitų metų investicinėmis prognozėmis. Ko galime tikėtis? Kokius veiksnius investuotojai turėtų atidžiau stebėti? Kaip paskirstyti investicinį portfelį?
Manau, kad kitais metais sulauksime didesnių apimčių rinkose, bet bendra rinka išliks stabili, neturėti laukti didelių kainų šuolių. Šias tendencijas palaikys palyginti teigiamos Baltijos ir kartu Lietuvos ekonomikos perspektyvos.
Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas Europai. Europos centrinis bankas (ECB) jau pareiškė darysiantis viską, kad apsaugotų eurą, ir tai rinkoms suteikė stabilumo, kurio laukė daugelis investuotojų. Situacijai stabilizavusis reikia tikėtis, kad nuo kitų metų vidurio sulauksime augimo. Šiais laikais investuotojai vis dar turi būti labai atsargūs. Įprastą investicinį portfelį turėtų sudaryti: 50–60 proc. vyriausybių obligacijos, 20–30 proc. – akcijos, o likusi dalis, ypač Šiaurės šalyse ir Vokietijoje, skiriama nekilnojamajam turtui.
CV: Larsas Ohnemusas
2001 m. įkūrė tarptautinę nekilnojamojo turto valdymo įmonę „Baltic Property Trust Asset Management“
Nuo 2001 m. eina „Baltic Property Trust Partner Services“ generalinio direktoriaus pareigas
Dėsto Kopenhagos verslo mokykloje ir Baltijos vadybos institute
1998–2001 m. ėjo bendrovės „Philip Morris“ generalinio direktoriaus Baltijos šalims pareigas
1987–1988 m. bendrovės „IKEA Holding“ ekonomistas