Pirmieji keturi ciklo straipsniai: 1998 m., 2006 m., 2010 m., 2014 m.
2019 m. pasaulio krepšinio čempionatas: 9 vieta
Lietuvos rinktinės sudėtis: Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Renaldas Seibutis, Domantas Sabonis, Paulius Jankūnas, Jonas Valančiūnas, Mindaugas Kuzminskas, Rokas Giedraitis, Marius Grigonis, Lukas Lekavičius, Arnas Butkevičius, Edgaras Ulanovas
Treneris: Dainius Adomaitis
Rezultatyviausi rinktinės žaidėjai: Jonas Valančiūnas (vidutiniškai 14 tašk.), Lukas Lekavičius (13 tašk.), Domantas Sabonis (10,5 tašk.), Marius Grigonis (10,2 tašk.), Mantas Kalnietis (10 tašk.).
Šiame čempionate užimta 9 vieta buvo blogiausia iki 2019 m. Iki tol dukart žemiausia lietuvių užimta pozicija buvo 7 vietos – 1998-ųjų ir 2006-ųjų pirmenybėse.
Negana to, paskutinį kartą Lietuvos rinktinei šiame čempionate vadovavęs strategas Dainius Adomaitis dar prieš paskutinį mačą sulaukė nemalonių žinių iš tarptautinės krepšinio federacijos. FIBA už emocijų protrūkį jam skyrė piniginę baudą.
Sklandi pradžia
Grupių burtai Lietuvai lėmė gan palankius priešininkus. H grupėje su mūsiškiais taip pat buvo Senegalas, Kanada ir Australija.
Pirmuosius grupių etapo mačus lietuviai pradėjo pergalingai. Pirmame H grupės mače Senegalą Lietuvos rinktinė nušlavė net 101:47, o antrajame be didesnio vargo įveikė ir Kanadą (92:69). Tiesa, vėliau lietuviai pradėjo grimzti žemyn.
Nors ir nedideliu skirtumu, tačiau D. Sabonio vedami lietuviai neatsilaikė prieš australus ir nusileidę rezultatu 82:87 grupėje užėmė antrąją vietą. Tai reiškė, kad lietuviai kitame etape į aštuntfinalio mūšį stojo su dar nesuklydusia Prancūzija.
„Galiu pasakyti, kad labai įdomus čempionatas. Tikrai papuolėme žaisti su labai stipriais varžovais, kurie po to tikrai toli nuėjo“, – prisiminė D. Adomaitis.
Ilgam įstrigusi mačo pabaiga
Lietuviai naujai suformuotoje L grupėje po dramatiškos kovos 75:78 (14:26, 26:24, 14:15, 21:13) nusileido Prancūzijos krepšininkams.
„Mirk arba gyvenk“ mūšyje Lietuvos komanda kovėsi iki paskutinės minutės. Mačo pabaigoje lietuviai, vedami J. Valančiūno, surengė įspūdingą spurtą ir išlygino rezultatą (70:70), o netrukus ir persvėrė (72:70) rezultatą.
Su prancūzais atkakliai kovoję lietuviai buvo dar kartą išlyginę rezultatą (74:74), tačiau vėliau atsitiko tai, kas sirgalių atmintyse išliko ilgam.
J. Valančiūnas pelnė du taškus, tačiau teisėjai nusprendė jų neįskaityti – jie užfiksavo pražangą prieš metimą. Lietuvių centras stojo mesti baudų metimų, įmetė pirmą, tačiau antras tikslo nepasiekė. Ant lanko šokinėjantį kamuolį numušė R. Gobertas ir laiko lietuviams išsigelbėti nebeliko (76:75).
Stebint epizodo pakartojimą atrodė akivaizdu, kad R. Gobertas mušdamas kamuolį lietė lanką. Vis tik, teisėjai epizodo neperžiūrėjo.
Ši nesėkme lietuviams reiškė tai, kad jie liko už ketvirtfinalio brūkšnio, o paskutiniame mače Lietuvos komanda nesunkiai susitvarkė su Dominikos Respublikos krepšininkais ir galutinėje lentelėje užėmė 9-ą vietą.
Skaudulys išlikęs iki šiol
Tuometinės rinktinės vyr. treneris D. Adomaitis pasakojo, kad iš pradžių gerų emocijų pliūpsnį pažėręs čempionatas lietuvius išlydėjo su nusivylimu.
„Faktas buvo tas, kad rezultatas mūsų visų netenkino, bet jokių priekaištų vyrams tikrai neturėjau. Tikrai žaidėme gerą krepšinį, tikrai pasitikėjome vienas kitu.
Lietuvos rinktinei yra keliami aukščiausi tikslai ir standartai, todėl buvo nusivylimas. Jautėme, kad buvome šalia. Buvo rungtynių ir su Australija, ir su Prancūzija, kad vienas pataikytas metimas ar viena sustabdyta varžovų ataka galėjo lemti, kad mes būtume ėję toliau“, – kalbėjo strategas.
Skaudžią čempionato pabaigą prisimena ir Jonas Mačiulis.
„Abejotinų sprendimų visada būna, bet jie krenta į akis labiausiai tada, kai nulemia rungtynių pabaigą. Tada niekas nieko nenori pakeisti, nes rungtynių peržaisti negali dėl įvairių priežasčių. Tada nubraukia tavo visos vasaros darbą ir išgirsti tik „atsiprašau“.
Čia ir yra skaudžiausias momentas, kur nieko negali pakeisti tik priimti tą atsiprašymą, susigyventi su ta situacija tokia, kokia yra, ir laukti kitos vasaros.
Pati skaudžiausia ir buvo situacija, kad nieko negali pakeisti. Teisėjai – ar jie nematė, ar nenorėjo matyti, čia jau jų asmeninis ir sąžinės reikalas. Ten nepamatyti buvo neįmanoma, tai spekuliacijų gali įvairių prikurti“, – Lietuvos rinktinei nepalankų teisėjų sprendimą prisiminė krepšininkas.
Buvęs rinktinės žaidėjas naujienų portalui tv3.lt sakė, kad dar didesnis apmaudas dėl tokios čempionato baigties liko ir todėl, kad tai buvo paskutinis krepšininko turnyras su rinktine.
„Žinoma, liko (apmaudas – aut. past.), kaip gali nelikti. Dirbi visą vasarą, atsiriboji nuo šeimos, nuo draugų, galėtum leisti smagiai, linksmai laiką, bet pasirenki važiuoti, atstovauti savo šaliai, aukoji sveikatą, laiką. Ir galiausiai ne nuo tavo blogo pasiruošimo priklauso, bet teisėjai atima tą pergalę.
Čia dvigubai skaudu yra, kai tavo visas pasiruošimas nueina niekais dėl kitų pašalinių dalykų“, – kalbėjo jis.
Rinktinėje susipynė kartos
2019 m. į Kiniją vykęs Lietuvos krepšininkų dvyliktukas susidarė iš dviejų kartų. Dalis žaidėjų jau buvo ragavę nemažai tokių turnyrų skonio, o kita dalis buvo pilni entuziazmo ir per kraštus bėgančios energijos.
J. Mačiulis pasakojo, kad tuo metu visi rinktinės nariai puikiai suprato savo vaidmenį komandoje, todėl ir žaisti kartu neiškilo jokių sunkumų.
„2019 m. buvo tokia rinktinė, kur atėjo nauji lyderiai. Į tą piką atėjo Kuzminskas, Ulanovas. Mano, Manto (Kalniečio), Jankūno, Seibučio karjeros ritosi į antrą pusę, į pabaigą. Mes turėjome žingsnį dėti atgal, tie jauni žaidėjai turėjo pasitempti ir vesti tą komandą.
Manau, kad visai neblogai viskas sulipo, neblogai sekėsi. Mes, kaip veteranai, žinojome savo pareigas ir savo vietą, o jaunimas buvo daug žadantis, agresyvus, pačiame pike.
Buvo tikrai labai geras žaidėjų miksas – tiek senų su patirtimi, tiek jaunų su energija. Aišku, buvome gerai sulipę ir gerai sutarėme ir už aikštelės ribų“, – pasakojo J. Mačiulis.
Apie gerą komandos chemiją atsiliepė ir rinktinės treneris.
„Išskirti kažkokius žaidėjus atskirai nebūtų teisinga, nes buvome tikrai geri kaip komanda. Jautėsi labai geras viduje klimatas, darymas to, ko reikia.
Apskritai Lietuvos rinktinėje niekada nėra problemų su motyvacija ar kažkuo, visi atvažiuoja ir žino, kodėl atvažiuoja. Tai yra aukščiausias laiptelis karjeroje. Tai yra garbė atstovauti savo šaliai, bet tuo pačiu ir didelė atsakomybė.
Man tikrai buvo fantastiška atmosfera ir gaila, kad nepavyko pasiekti to, ko norėjome“, – apgailestavo D. Adomaitis.
Nepaprastas sirgalių užnugaris
Be nemalonios ir atmintin įsirėžusios čempionato pabaigos dėl teisėjų klaidos, prisiminimuose rinktinės nariams įstrigo ir malonesnis dalykas – sirgalių palaikymas. Nors čempionatas vyko tikrai ne kaimynystėje, o tolimoje Kinijoje, salėse lietuviai galėjo jaustis tarsi žaisdami namuose.
„Neįtikėtina. Tikrai neįtikėtina, ką sirgaliai darė, žinant, kad čempionatas vyko taip toli nuo Lietuvos, ne kažkur šalia. Su tokiu sirgalių palaikymu kiekvienose rungtynėse, galima sakyti, jautėmės, kaip žaisdami namuose. Toks didelis būrys, palaikymas… Tikrai buvo fantastika“, – nepaprastas emocijas prisiminė D. Adomaitis.
Savo kailiu sirgalių tribūnos jėgą pernai išbandęs J. Mačiulis sakė, kad lietuvių meilė krepšiniui nėra joks netikėtumas, tačiau tada nustebino didelis fanų pasiryžimas atvykti net tokius atstumus.
„Mūsų sirgaliai yra įspūdingi. Pernai pats buvau Kelne kaip fanas pirmą kartą gyvenime, tai buvo kažkas nerealaus kokią atmosferą jie kuria. Lietuviai yra vieni tų, kurie kuria atmosferą čempionatuose, fanų zonose.
Nustebino tai, kad į tokią tolimą šalį atvyko toks būrys sirgalių. Anksčiau, kai būdavo čempionatai ar olimpiados tolimesniuose kraštuose, neatvažiuodavo tiek daug fanų. Šįkart tikrai buvo daug atvažiavę, todėl matėsi, kad ir jie tikėjo, ir mes važiavome sužaisti tą čempionatą kuo galima geriau, nes tai buvo paskutinė gulbės giesmė kai kuriems“, – juokavo J. Mačiulis.
Šiuo metu prie Tokijo „Alvark“ komandos vairo jau antram sezonui stosiantis D. Adomaitis sakė, kad toks sirgalių „pasirodymas“ įsiminė ir kitų šalių dalyviams.
„Dabar dirbu Japonijoje ir mano asistentas tuo metu dirbo Japonijos nacionalinėje komandoje tame pasaulio čempionate. Jis stebėjo mūsų rungtynes su prancūzais ir sakė, kad buvo neįtikėtina, ką išdarinėjo Lietuvos sirgaliai.
Jiems, japonams, tai buvo kažkas nepaprasto. Jis sakė, kad 50 proc. žiūrėjo į aikštelę, 50 proc. į sirgalius. Čia didelė pagarba ir padėka sirgaliams, kad jie yra visada su rinktine ir žaidėjais“, – kalbėjo D. Adomaitis.
2023 m. pasaulio taurė vyks rugpjūčio 25–rugsėjo 10 d. Visas Lietuvos rinktinės rungtynes transliuos TV3 ir tv3.lt. Pirmajame etape Lietuva kovos su Egiptu, Meksika ir Juodkalnija. Visas pasaulio čempionato rungtynės jums patogiu metu galėsite stebėti „Go3“ televizijoje.
