Vaizdo įraše – tai, kas liko iš kaimo turizmo sodybos sostinės pakraštyje po vakarykštės žaibo iškrovos. Visiškai sudegė namo stogas su mansarda, smarkiai apgadinti visi trys pastato aukštai. Laimė, nė vienas žmogus nenukentėjo – nors tądien vestuves čia šventė apie šimtą žmonių. Po nelaimės atsigauti nespėję sodybos šeimininkai su žurnalistais bendrauti nepanoro, tik kaimynai atviresni.
„Mes ir iškvietėm gaisrinę, nes išėjom gert kavą ir pamatėm tiktai dūmus, dar bepradedančius. Vestuvininkai net nematė. Net nesuprato. Vyras pradėjo ten va bėgt, sakyt, kad stogas dega, tai jie čia visi kol susigraibė, kol mašinas išvarė“, - prisimena kaimynė Jolanta.
Kaimynai pasakoja, kad su liepsna ugniagesiai kovojo net 11 valandų. Iš viso supleškėjo apie 500 kvadratinių metrų. Tuo metu šventės dalyviai kas gelbėjo tortus, šakočius ir stipriuosius gėrimus, kas glaudėsi pas kaimynus.
„Baisu. Labai labai baisu. Ir patiems baisu dėl savo namo buvo. Nes neaišku, kaip čia tas gaisras išplis. Ir mes paskaičiavom, kad jie apie 11 valandų gesino. Lietus didelis buvo. Tai ką, dalis čia pas mus terasoj atsisėdo. Ten visi šakočiai, viską. Norėjo išmest. Bet susidėjo viską, degtines išsivežė“, - nakties nuotykius pasakoja Jolanta.
Iš viso šiais metais nuo žaibo iškrovos kilo aštuoni gaisrai, penki iš jų užfiksuoti pastarąją parą – po rekordinių šios vasaros karščių.
„Tai buvo pirma para, kai štai per vieną parą tokie penki gaisrai kilo“, - sako Vilniaus apskr. PGV Priešgaisrinės priežiūros sk. viršininkas Artūras Vaišnoras.
„Šią vasarą, kad tokia būtų smarki perkūnija, tai iš tikrųjų pirmas kartas“, - priduria „Lesto“ Tinklo valdymo sk. vadovas Ervinas Pareigis.
Dieną, naktį darbo sočiai turėjo ir „Lesto“ darbuotojai. Be elektros dar šįryt buvo likę tūkstantis gyventojų. Daugumą gedimų tikimasi pataisyti šiandien. Daugiausia nukentėjusiųjų – pietinėje ir rytinėje šalies dalyje.
„Pagrinde Alytaus, Vilniaus regionai. Dar truputis link Prienų, Kaišiadorių ir link Utenos regiono. Šitoje zonoje, bent Vilniuje, nuo 11 dienos iki 12 nakties pastoviai ėjo lietaus debesys su perkūnija. Pagrindinės gedimų priežastys – atmosferiniai viršįtampiai ir tiesioginis perkūnijos pataikymas į įrenginius“, - pasakoja E. Pareigis.
„Kai kalbam apie įrengtą žaibosaugą, tai aš tą dalyką vertinčiau taip – kai ji padeda – mes nežinom. O tais atvejais, kai nepadėjo, tada jau vykstam į įvykio vietą. Jeigu esate namuose, tai pirmas patarimas, dar iš mūsų senelių, prosenelių atėjęs – uždarykite langus. Na, o kiek naujesnis – tai išsijunkite elektros prietaisus. Geriausia išvis iš tinklo išjungti. Galima net automatus atjungti, o pasibaigus žaibavimui – vėl juos atjungti“, - pataria A. Vaišnoras.
Na, o po galingos audros Lietuvą toliau kepina saulė. Šiuo metu vyrauja 3-4 gaisringumo klasė – vadinasi, miškuose išaugo gaisrų pavojus. Aplinkos ministerija žada kreiptis į kai kurias savivaldybes, kad šios uždraustų žmonėms patekti į miškus.
„Mes turim praktikos ir tas ribojimas lankytis miškuose buvo įgyvendintas keliose savivaldybėse. Jis labiau buvo taikomas po škvalų, afrikinio kiaulių maro atveju. Iškabinamos lentelės, kai kurie keliai net yra užtveriami, statomi šlagbaumai“, - teigia aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Greičiausiai bus uždrausta lankytis miškuose Pietų Lietuvoje ir aplink didžiuosius šalies miestus. Visgi nusprendusiems draudimo nepaisyti ir užklydusiems į mišką grėstų bauda apie 60 eurų. Sukėlus gaisrą – bauda siektų kelias dešimtis tūkstančių eurų.
