Naujausio „Swedbank“ būsto įperkamumo indekso pristatyme vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis apžvelgė trijų šių metų ketvirčių būsto rinkos tendencijas.
Įperkamumas išaugo Vilniuje
Trečiąjį šių metų ketvirtį labiausiai būsto įperkamumas išaugo Vilniuje – būsto įperkamumo indeksas čia išaugo per 11 proc. Tam įtakos turėjo tai, kad vidutinio namų ūkio pajamos buvo 13 proc. didesnės. Kituose Lietuvos miestuose indeksas taip pat augo. Labiausiai būstą įsigyti palengvėjo Alytaus gyventojams. Čia būsto įperkamumo indeksas 3,6 karto viršijo būtinas pajamas būstui įsigyti.
Neringoje būsto įperkamumo indeksas dar labiau pablogėjo – sumažėjo 19 punktų, Palangoje jis sumažėjo net 24 punktais. Neringoje pajamos buvo 57,5 proc., o Palangoje 36,8 proc. mažesnės nei pakankamos.
Likusiuose miestuose įperkamumas augo – Šiauliuose ir Kaune buvo beveik įperkamumą viršijo du kartus.
Įperkamumą visose sostinėse labiausiai lėmė mažėjančios palūkanų normos. Vilniuje būsto įperkamumo pablogėjimą lėmė atlyginimo ir butų kainos pasikeitimas. Atlyginimų ir butų kainų santykis blogėjo visose Baltijos šalių sostinėse.
Vilniečiams taupymo laikas iki pradinio įnašo padidėjo mažiausiai – pailgėjo viena savaite iki 36,9mėn. Rygoje butų kainos yra 48 proc. mažesnės nei buvo piko metu, Taline ir Vilniuje 34 proc. Visgi Vilniuje butų kainos liko didžiausios iš visų Baltijos šalių sostinių. Rygoje ir Taline namų ūkiai uždirbo atitinkamai 52 proc. ir 63,6 proc. daugiau nei pakankamai butui savo mieste įpirkti, tačiau šiemet indeksas padidėjo mažiau nei Vilniuje.
Būsto paskolų suma pet tris ketvirčius sumažėjo 19,1 proc., nors trečiąjį ketvirtį buvo pastebimas šioks toks suaktyvėjimas.
Augo pajamos iš nuomos
Tačiau tai, kad būstas yra įperkamas, dar nereiškia jo patrauklumo, sakė N. Mačiulis. Per šiuos metus pastebima nuomos pajamingumo didėjimo tendencija. Pajamingumo rodiklis šiuo metu Kaune siekia 7,3 proc., Vilniuje – 5,9 proc., o tai yra apie 2-4 proc daugiau nei buvo 2009–2010 metais.
Nuomos pajaminguma didėjo ne dėl padidėjusios nuomos kainos, bet dėl išaugusiosbūsto kainos. Nuo 2010-ųjų nuomos kainos išliko beveik tokios pačios, paaugo tiktai Vilniuje. Vieno kv. m. kaina Kaune šiuo metu yra apie 12 litų, Vilniuje apie 28 litus.
Tikimasi augimo
Kalbėti apie pastebimą butų kainų didėjimą dar anksti, sako N. Mačiulis. Tačiau padidėjęs ir didėjantis būsto įperkamumas ir nuomos pajamingumas leidžia numatyti, kad kitais metais būsto pirkimo sandorių daugės. Geresnes tendencijas taip pat žada žemos palūkanų kainos: 2011 – 3,03 proc., 2008 – 6,4 proc.; bei sumažėjęs ir vienas žemiausių ES įsiskolinimų lygis.
Kitas veiksnys, leidžiantis prgnozuoti rinkos pagyėjimą, yra žemos indėlių palūkanos, kurios skatina ieškoti alternatyvių taupymo bei investavimo instrumentų. Žemų palūkanų galima tikėtis dar bet dvejus metus. Rekordinės namų ūkių santaupos – apie 27 mlrd. litų leidžia manyti, kad daugiau žmonių turės galimybę įnešti pradinį įnašą skolindamiesi.
Bijo skolintis
Tačiau vis dar matoma tendencija, kad lietuviai atsargiai ir konservatyviai žiūri į finansinius įsipareigojimus. Būsto rinką iki šiol slopino mažėjantis realus darbo užmokestis.
„Namų ūkiai nėra linkė skolintis, kai jų pajamos mažėja, o sparti infliacija nenumatoma. Prognozuojame, kad kitamet realus darbo užmokesčio prieaugis jau bus teigiamas, o dar po metų pasaulyje pradės formuotis ir didesnės infliacijos lūkesčiai“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad itin svarbu, jog valstybės mokesčių politika būtų aiški ir „neslopinanti“.
Anot jo, ven diskusijos apie didesnį pajamų apmokestinimą it išplėstą apmokestinimo turto bazę turi neigiamą poveikį – gyventojai nusprendžia plaukti ir pažiūrėti, kaip tokie pokyčiai paveiktų jų šeimos pajamas ir galimybes grąžinti paskolą.
