Anot Aplinkos ministro Simono Gentvilo, kol kas net visiems pastato gyventojams norint priimti tokį sprendimą, tam nėra jokios tvarkos.
„Gyventojai jaučia, kad jie nebegali gyventi, arba jiems pavojinga. Trūksta tvarkos pačio apsisprendimo, kaip jie gali ant to sklypo nusigriovę persistatyti toj pačioj nuosavybėj naują daugiabutį. Tai, visų pirma tokius entuziastingus gyventojus norime įgalinti, kad jie galėtų apsispręsti dėl naujo standarto būsto pasistatymų“, – trečiadienį LRT RADIJUI sakė S. Gentvilas.
Kokie pastatai būtų griaunami?
Ministras pažymėjo, kad kalba ne apie prastesnės būklės namus, o apie avarinės būklės pastatus, kurie yra „beveik landynė“.
„Ne apie sovietmetį kalbam, bet apie prastos priežiūros daugiabučius: tai gali būti ir prieškariniai, tarpukariniai, gali būti ir sovietmečiu, nes pastatas, jis tampa avariniu tada, kai jis neprižiūrimas – kai stogas yra kiauras ir dešimtmečius bėga“, – teigė jis.
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas teigė, kad tokios „landynės ir lūšnos“ kaip tik ir atsiranda dėl to, kad su jomis teisiškai negalima nieko daryti, tai nugriauti ir atstatyti tuo labiau būtų sudėtinga.
„Pavyzdžiui, pastatas patenka perspektyvinės gatvės raudonąsias linijas, kur tu gali tik nugriauti, arba stovi gatvės raudonosiose linijose, kur rezervuota plėtra gatvės. Gal plėtra bus po 50 metų ar daugiau? Bet jau tu griaudamas turėtum atsitraukti nuo tos linijos, o atsitraukti nėra kur“, – paaišina jis.
A. Pliučas: geriau pastatus renovuoti ir neatimti istorinės vertės
A. Pliučas abejoja, ar vertėtų pastatus iš karto griauti, o ne atnaujinti. Jo manymu, jeigu seno daugiabučio stogas, langai ar sienos kiauros, tai tikrai nėra priežastis griauti ir statyti naują. Pasak jo, ir finansiškai tai būtų protingesnis sprendimas.
„Tokioj situacijoj, manau, kad pilnai pakaktų renovuoti stogą. Tai jeigu yra kažkokių minčių, kaip dar stogą paremontuoti arba galbūt jį pasikelti, galbūt įrengti kažkokią pastogę arba papildomą aukštą, tuo pačiu ir finansų netgi grįžtų atgal pačio namo bendruomenei, už kuriuos jie galėtų paskolą grąžinti“, – tvirtino A. Pliučas.
Eksperto vertinimu, dalį tokio senumo pastatų verta išsaugoti dėl istorinės, architektūrinės ir urbanistinės vertės.
„Ypač prieškariniais ir tarybiniais laikais pastatyti – kiekvienas pastatas turi vertę ir pirmiausia reiktų pagalvoti, kaip išsaugoti tą vertę. Yra tikrai puikių pavyzdžių, kaip iš griuvėsių ir iš angarų, ir iš kitko yra padaromi puikūs objektai“, – sakė pašnekovas.
Neaišku, kaip tai atrodys
Ministras negalėjo atsakyti, kur tokiu atveju nugriovus daugiabučius laikinai gyventų žmonės, atsakymus žada turėti iki vasaros.
„Kol kas nėra dar jokio mechanizmo, kaip mes atsakome į jūsų teisingus klausimus (kur griaunamo pastato savininkai gyventų – BNS) ir mes žinom, kad turim problemą Lietuvoje, yra daug pastatų, kurie yra senstantys ir nebegyvenami, dėl to mes pradedame spręsti ją ir kol kas neturime visų atsakymų, juos turėsime iki vasaros. Rudeniop jau turėsime įstatymo projektus“, – sakė S. Gentvilas.
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas pabrėžė, kad nugriovus ir atstačius kai kuriuos pastatus, dalis gyventojų išvis galėtų likti be būsto.
„Penkiaaukščiai pastatai, kuriuos, tarkim, planuota rekonstruoti, griauti ir naujus pastatyt, o pagal miesto bendrą planą tai teritorijai, pavyzdžiui, galima tiktai 3-is aukštus statyt, reiškia 2-iem aukštais mažiau ir tada atitinkamai kažkas liktų be būsto“, – patikinęs, kad su kiekvienu pastatu gali kilti skirtingų problemų, pateikė pavyzdį jis.
A. Pliučas atkreipė dėmesį, jog pastatų nugriovimams gali sutrukdyti ir turto nuosavybės klausimas.
„Gali būti daug savininkų, vieni nori kažką keisti, kiti nenori. Dalis galbūt būtų įkeista bankui, tada reikėtų banko sutikimo, dalis galbūt areštuota ar nesutvarkytas palikimas”, – teisės griauti pastatus apribojimus išvardijo jis.
Anksčiau kėlė juoką, dabar siūloma vėl
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, Vilniuje apstu senų, pilkų, sovietmečiu statytų ir kai kur net ir prastos būklės daugiabučių. Todėl dar 2016-aisiais prieš Seimo rinkimus Lazdynų apygardoje kandidatavęs Jonas Pinskus išstojo su skambiu pažadau – kiekvienam lazdyniečiui po naują butą, vietoj seno.
Sukurti tokią įstatyminę bazę, kad tokių daugiabučių su pasibaigusiais galiojimo laikais, perstatymas būtų galimas visoje Lietuvoje“, – tada kalbėjo Jonas Pinskus. Pinskaus sumanymas paprastas – verslininkams leisti nugriauti seną ir pastatyti didesnį naują. Tuomet užteks vietos ir seniesiems gyventojams, ir dar liks papildomų butų pardavimui. Iš to verslas ir uždirbs.
Tiesa, tuo metu iš Pinskaus idėjos juokėsi praktiškai visi. Bet štai, praėjo 8 metai ir liberalas, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nusprendė, kad šis statybų verslo planas vertas dėmesio.
„Yra Lietuvoje namų, kurie atgyveno savo. Tai visų pirma aplink stoties kvartalus, senieji Žaliakalnio pastatai, galbūt Šnipiškių pastatai. Jie tiesiog turi būti nugriauti ir perstatyti į 21 amžiaus, o ne 19 amžiaus standartą“, – sakė S. Gentvilas.
