Politologai vieningai sutaria, kad buvęs užsienio reikalų ministras turi potencialo tapti svarbia figūra tarptautinėje arenoje, tačiau jo sėkmė priklausys nuo gebėjimo išlaikyti savo žinomumą ir aktualumą.
Ekspertai išskiria keletą priežasčių, kodėl G. Landsbergis galėtų sėkmingai tęsti karjerą tarptautinėje arenoje bei nurodo kodėl mažai tikėtina, kad jis galėtų grįžti į Lietuvos politiką.
T. Janeliūnas: „Vos tik nueini nuo oficialios scenos, tave labai greitai gali pamiršti“
Pasak Tomo Janeliūno, G. Landsbergis užsienio reikalų ministro poste susikūrė gerą reputaciją užsienyje. Jo teigimu jis buvo gerai žinomas užsienio žiniasklaidai, puikiai pasakodavo interviu ir dalyvaudavo diskusijose, todėl paliko gerus prisiminimus apie save ir galėtų šitą reputaciją išnaudoti.
„Man pačiam yra tekę matyti visokių įrašų, transliacijų, kaip jis duoda interviu žymiausioms užsienio laidoms ar televizijoms, kaip jis bendrauja gyvai įvairiuose forumuose ar diskusijose, tai jo reputacija iš tikrųjų buvo tikrai aukšta.
Jis tikrai labai gerai pritraukdavo aukščiausio lygio žurnalistus. Jį mėgdavo kalbinti, nes žinodavo, kad jis visada pasisakys gerai, aštriai, jį bus galima nesunkiai pacituoti, gal net įkelti į antraštes, kad patrauktų dėmesį ir panašiai. Tai tą pusę jis buvo įvaldęs tikrai labai gerai“, – pasakoja T. Janelūnas.
Vis dėlto, T. Janeliūnas nurodo, kad vien geros reputacijos neužtenka ir nebūtinai tai transformuojasi į užtarnautą postą. Politologas pateikia ir Dalios Grybauskaitės pavyzdį.
„Tokių baigusių karjerą labai stiprių politikų yra tikrai daug. Vos tik nueini nuo oficialios scenos, tave labai greitai gali pamiršti. Imkime kad ir Dalios Grybauskaitės pavyzdį, kuri irgi atrodė yra žinoma, gerbiama politikė ir tikrai galinti toliau labai efektyviai darbuotis kone bet kokioje tarptautinėje organizacijoje.
Bet jai taip ir nepavyko nei Europos Sąjungoj kažkokios rimtesnės pozicijos gauti, nei galiausiai įsitvirtint jau sakykim kažkokioje oficialioje pozicijoje. Čia gali būti perspėjimas, kad vien reputacijos neužtenka ir nebūtinai tai transformuojasi į užtarnautą postą arba nebūtinai tavęs visi norės tik dėl to, jog tu kažkada buvai geras“, – pabrėžia politologas.
T. Janeliūnas atmeta G. Landsbergio sugrįžimo į Lietuvos politiką galimybę ir teigia abejojantis, kad grįžimas į Lietuvos politiką jam būtų tinkamas variantas. Pasak politologo, priimdamas sudėtingą sprendimą pasitraukti jis suvokė, kad yra dalykų, kurių jis negali pakeisti.
„Yra tas Landsbergio dinastijos šleifas, kuris jam sukūrė tokią neįveikiamą sieną, pro kurią jis negali prasimušti, kad ir kokiomis asmeninėmis savybėmis ar pastangomis pasižymėtų“, – pastebi politologas.
I. Kalpokas: „Vidaus politika jam nėra prioritetas“
Politologas Ignas Kalpokas taip pat teigia, kad G. Landsbergis buvo pakankamai ryškus, matomas ir žiniasklaidai patogus užsienio reikalų ministras, ypatingai kalbant apie užsienio žiniasklaidą.
„Aš manau, kad jis tikrai turi potencialo tarptautinėse arenose, tačiau svarbu, kad tai būtų karjeros institucijos ten, kur nėra reikalingas nacionalinis delegavimas, nes akivaizdu, kad šitoje srityje turime problemų, ką pamatėme ir dėl delegavimo į Europos komisiją“, – nurodo I. Kalpokas.
Politologas kalbėdamas apie galimą tarptautinį pasisekimą G. Landsbergiui lygina jo situaciją su buvusio Britanijos vicepremjero Nick'o Clegg'o atveju, kuris po nesėkmingos nacionalinės karjeros sėkmingai įsitvirtino vienoje didžiausių tarptautinių kompanijų.
„Nick'as Clegg'as irgi pabaigė labai žema nata savo politinę karjerą, bet paskui gavo tikrai puikiai apmokamą poziciją vienoje didžiausių tarptautinių kompanijų. Todėl ir šiuo atveju tokio varianto irgi nebūtų galima atmesti“, – svarsto I. Kalpokas.
Vertindamas galimą tarptautinę karjerą, ekspertas pastebi, jog tokia kryptis Gabrieliui Landsbergiui yra žymiai natūralesnė nei Lietuvos politika.
„Tai priklauso nuo prioritetų – kur žmogus mato didžiausią savirealizaciją – Lietuvoje ar tarptautinėje arenoje. Gabrieliui Landsbergiui, manau, būtų ne tik lengviau, bet ir įdomiau išbandyti save tarptautiniuose vandenyse, kur jo patirtis ir įgūdžiai galėtų būti geriau pritaikyti“, - pabrėžia politologas.
Taip pat kalbant apie G. Landsbergio pasirinkimus tarptautinėse arenose, I. Kalpokas teigia, kad politikas galimai nebūtų labai išrankus ir ko gero nesiektų pačių aukščiausių vadovų pareigų, todėl įsitvirtinti jam neturėtų būti sunku.
„Aš manau, kad jis nebus tiek išrankus kalbant apie pačias aukščiausias pozicijas, bet kur nors viršutiniame ešelone, nebūtinai apie aukščiausių vadovų pozicijas, tikrai galėtų įsitvirtinti, o paskui jau kas ten žino“, – teigia politologas.
Kalbant apie tai, ar galėtų G. Landsbergis grįžti į Lietuvos politiką, I. Klapokas skeptiškas.
„Kol kas tam didelių prielaidų nematau. Gabrielius Landsbergis, atrodo, neturi didelio noro dirbti vidaus politikos srityje. Jo pasirinkimas būti užsienio reikalų ministru bei atsitraukimas nuo valstybės vidaus reikalų, nepaisant užimamų pareigų partijoje, aiškiai rodo, kad vidaus politika jam nėra prioritetas“, – sako politologas.
G. Burbulytė: „Nelabai įsivaizduojame, kad grįžtų kaip partijos pirmininkas“
Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat antrina, kad G. Landsbergis tarptautiniu lygmeniu galėtų dirbti.
„Įdirbis yra padarytas ir nematau, kodėl negalėtų dirbti globaliose organizacijose. Nes natūralu, kad tarptautiniame lygmenyje čia mūsų tos vidinės problemos, simpatijos, antipatijos truputėlį kitaip atrodo“, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Kalbant apie pasitraukimą iš partijos pirmininko pareigų ir Seimo, politologė teigia, kad turime pripažinti, jog partijai reikėjo pokyčių.
„Partijai reikėjo pokyčių, tai yra labai natūralu. O kaip tuos pokyčius padaryti? Tai pats geriausias ir greičiausias žingsnis yra būtent partijos vadovo pasikeitimas. Apskritai nematau problemų, kodėl negali trauktis, net įsivaizduojant, kad tai nėra politinė partija, o šiaip organizacija ar verslo įmonė. Tai vadovų kaita, kai yra, sakykim, neįvykdyti kažkokie lūkesčiai ar darbuotojų, ar akcininkų, vadovo pasitraukimas, yra normali praktika“, – pabrėžia ji.
Visgi, kad buvęs TS-LKD partijos pirmininkas grįžtų į šias pareigas, G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigimu, yra nelabai įsivaizduojamas scenarijus.
„Pasaulyje turime tokių pavyzdžių, kai grįžtama, bet klausimas tik kokia forma. Tikriausiai jau nelabai manome ir nelabai įsivaizduojame, kad jis galėtų grįti kaip partijos pirmininkas, bent jau artimiausiu laikotarpiu.
Tačiau kalbant apie kažkokius politinius postus, aš nemanau, kad negalėtų jų užimti kada nors ateityje“, – svarsto politologė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
