Eksportas vadinamas Lietuvos ekonomiką gelbėjančiu veiksniu. Dėl šios priežasties Lietuvoje kuriasi vis daugiau įmonių, užsiimančių krovinių vežimu, o lietuviai noriai sėda prie vilkikų vairo.
Viena perspektyviausių eksporto krypčių vadinama Rusija ir kitos Rytų šalys. Eksporto atsigavimą pajuto ir šių šalių keliuose patruliuojantys pareigūnai.
Nemokėsi – nevažiuosi
Ketvirtą dešimtį perkopęs Paulius I. vilkiką vairuoja neseniai. Visai kitoje srityje dirbęs vyras vilkiką vairuoti nusprendė supratęs, kad neužtenka pajamų, o vairuotojų atlygis visais laikais buvo geras.
Pirmasis vyro reisas buvo į Rusiją, Maskvos sritį. „Prieš kelionę girdėjau visokių gandų, kaip Rusijos pareigūnai nori pinigų, kad kelionė bus sunki“, – pasakojo vilkiko vairuotojas.
Paulius kyšiams mokėti gavo tiek pat, kiek turėjo uždirbti nugabenęs krovinį – 250 eurų. Tai beveik 900 litų arba, skaičiuojant rubliais, apie 10 tūkst. rublių. Kyšių mokėjimu įprastai rūpinasi darbdaviai, nes taisyklė paprasta: nemokėsi – nevažiuosi. „Tokia suma buvo dėl krovinio, kurį vežiau“, – trumpai paaiškino vilkiko vairuotojas ir pridūrė, kad įprastai kyšiams duodama perpus mažesnė suma.
Vagia ir iš važiuojančiųjų
Rusijos platybės vilkikų vairuotojus gąsdina ne tik „alkanais“ pareigūnais keliuose, bet ir apsukriais vagišiais. Apvogti gali net važiuojantį vilkiką, jau nekalbant apie nemokamas automobilių aikšteles, kuriose įprastai sustoti vengiama. „Ten gali nutikti visko, – pasakojo Paulius. – Vienam miegančiam atsarginį ratą pavogė, kitam – kuro, kiek galėjo panešti, iš bako išsiurbė. Priekabų tentus prapjauna, išvagia krovinio dalį, o vairuotojas turi atsakyti, nes nepristatė krovinio.“
Apie vagystes pasakojo ir vienos sostinėje esančios įmonės vadovas (vardas redakcijai žinomas – aut. past.). Jis stebėdamasis prisiminė, kaip Rusijoje iš važiuojančio vilkiko buvo pavogta dalis krovinio: „Vagys privažiavo prie vilkiko galo, kur vairuotojas nemato. Greičiausiai tai buvo specialiai paruoštas automobilis, kad vilkiko vairuotojas nepajustų „uodegos“. Vienas iš vagių perlipo į sunkvežimį, prapjovė tentą ir perkrovė dalį krovinio.“
Didžiulė rizika
Valerijus krovinius veža į Vakarų Europą, tačiau pirmieji reisai buvo į Azijos gilumą. „Dažniausiai važiuodavau į Kazachstaną. Niekam nelinkėčiau tokios patirties“, – purtė galvą vairuotojas. Anot jo, vežantiems krovinius į tolimesnes Azijos šalis mokami neblogi atlyginimai, tačiau rizika taip pat didelė.
„Susidarė įspūdis, kad kazachai iš visų, įvažiuojančių į šalį, stengiasi kuo daugiau uždirbti. Tai prasideda vos privažiavus Kazachstano pasienį“, – pasakojo Valerijus. Pirmą kartą sustojęs Kazachstano muitinėje vyras suprato, kad kelionė nebus lengva. Kruopščiai buvo patikrintas visas vilkikas, jo asmeniniai daiktai, išnaršytas net gultas. Galop vilkiko vairuotojas buvo pakviestas pas pasieniečius. „Man laukiant, kol bus grąžinti kelionės dokumentai, vienas iš pasieniečių į kišenę įmetė kulką. Supratau, kad geruoju nesibaigs, todėl atsargiai per medžiagą išstūmiau kulką lauk ir pasakiau, kad pasiimtų, man rūpesčių nereikia“, – prisiminė Valerijus.
Tąkart vilkiko vairuotojas išsisuko nuo baudų už tariamus pažeidimus, tačiau, anot jo, visoje šalyje ir pareigūnai, ir vietos gyventojai stengėsi iš jo ištraukti kuo daugiau pinigų už įvairiausius dalykus. „Ir pavogtus vilkiko valstybinius numerius teko išsipirkti, ir susimokėti, kad pasiimtų man įmestus į kabiną baltus miltelius maišelyje, – ranka numojo Valerijus. – Visko buvo. Džiaugiausi, kai važiavau atgal į Lietuvą.“
Vežantiems krovinius į Vidurio Aziją siūlomas atlygis dažniausiai perkopia 4–5 tūkst. litų, tačiau vertėtų gerai pagalvoti, ar verta taip rizikuoti.
Aukso gysla
„Manau, visi vežantys krovinius į Rytus sutiks, kad dirbantiems ten muitinėse, keliuose vilkikų vairuotojai yra aukso gysla. Kyšiai čia imami nė kiek nesivaržant“, – pasakojo tolimųjų reisų vairuotojas Vladimiras. Jam teko patirti, kaip įžūliai kartais keliuose vilkikų laukiantys pareigūnai laukia kyšių.
„Pirmiausia, aišku, jie stengiasi rasti priežastį, dėl ko galėtų skirti „baudą“, – aiškino Vladimiras. – Užtenka menkiausių dalykų, pavyzdžiui, šiek tiek viršyto vilkiko priekabos aukščio, truputį išsipūtusių šonų, didesnio svorio. Didžiausio kyšio prašo, kai viršijamas leistinas svoris arba aukštis.“
Pasak vairuotojo, bene dažniausiai Rusijos kelių pareigūnams bandoma siūlyti 100–200 rublių (10–20 litų) kyšius, rimtesni nusižengimai kainuoja 500–1 000 rublių (50–100 litų). „Man teko pravažiuoti pro plytos ženklą. Kai tikrino tachografo duomenis, pamatė ir prasidėjo derybos. Man iš karto pasakė, kad atsipirksiu su 5 tūkst. rublių (apie 500 litų). Pradėjau derėtis, galop pavyko nusimušti kainą iki 1,5 tūkst. rublių“, – pasakojo Vladimiras.
Vadina „bilietais“
Pasak vairuotojo, dar blogiau nei Rusijoje vilkikų vairuotojams yra Ukrainoje. Savavaliaujantys pareigūnai gali atsivežti ir pasistatyti ženklą, draudžiantį važiuoti, vieninteliame kelyje. Negalėdamas apsisukti vairuotojas pažeidžia taisykles ir keliauja toliau, o jį sustabdę pareigūnai iš karto reikalauja kyšio. „Vienas mūsiškis nusprendė neduoti kyšio. Baigėsi tuo, kad vyro teisės buvo suplėšytos ir sviestos vairuotojui“, – prisiminė Vladimiras.
Savivale garsėja ir pasienio postų pareigūnai. „Net jeigu dokumentai tvarkingi, vis tiek privalai susimokėti. Jie pinigus vadina „bilietais“ (rus. proezdnoj bilet), kol „bilieto“ neduodi, važiuoti negali“, – šypsojosi Vladimiras. Anot jo, atiduodant duoklę muitinės pareigūnams pinigų net nereikia slėpti. „Paduodi tiesiai į rankas, visi mato, visi supranta, – aiškino subtilybes vairuotojas. – Ir visi duoda. Neduosi – nevažiuosi.“
