Lietuvos finansų rinkos pradės atsigauti nebent kitąmet, tačiau kada reikia investuoti, didžioji dalis lietuvių vis dar nesupranta
Investuotojai, išsigandę krizės ir per ją išpardavę turimus vertybinius popierius, į rinkas grįžti neskuba. Didesnio jų aktyvumo tikimasi kitąmet.
Per tris pastaruosius 2008-ųjų metų ketvirčius grynosios įplaukos į Lietuvos bankų valdomus ar platinamus investicinius fondus
„Pirmas šių metų ketvirtis atrodo liūdnai. Investuotojai, galima sakyti, gyveno iš antrosios pensijų pakopos pervedimų„, – investavimo apžvalgoje teigė „Swedbank“ Baltijos investicijų centro vadovas Igoris Ryklys. Štai šių metų kovą Lietuvoje buvo investuota 7,392 mlrd. litų – iš jų tik 12 proc. į investicinius fondus ir 6 proc. į struktūrizuotas finansines priemones.
I. Ryklys mano, kad investuotojų skaičius, palyginti su ikikriziniu laikotarpiu, nežymiai sumažėjo: prasidėjus krizei dalis išpardavė savo vertybinius popierius ir į rinkas nebegrįžo.
Atsigaus kitąmet
Anot jo, norui investuoti įtakos turi Lietuvos ir finansų rinkų padėtis: „Dažnai baimė prarasti darbą, ateities neaiškumas žmones skatina laikyti grynuosius pinigus. Tiesa, lyg ir daugiau buvo teigiamų naujienų apie Lietuvą, tačiau finansų rinkose tiek įvykių (Japonijos krizė, Šiaurės Afrikos neramumai – aut. past.), kad jų pakaktų geriems metams."
Todėl šiemet didesnių pokyčių ir investuotojų sugrįžimo greičiausiai nebus stebima – teks laukti 2012-ųjų.
„2012 metai bus tas momentas. Manau, tuo metu baigsis visų kantrybė žiūrėti į žemas indėlių palūkanas ir pagaliau bus daugiau naujienų apie gerėjančią padėtį", – dėstė I. Ryklys. Tiesa, investuotojai į rinkas grįš lėtai ir tokios padėties, kaip klestėjimo laikais, tikėtis būtų kvaila.
Investuoja atvirkščiai
„Visi supranta, kai parduotuvėje skalbimo milteliams būna 30 proc. akcija, juos reikia pirkti. Kai jų kainą padidina trečdaliu, niekas neperka. O mūsų toks verslas, kur perka – pamato, kad pabrango ir perka", – aiškino pašnekovas.
Anot jo, lietuviai dar nesupranta, kada reikia investuoti, tačiau tai įgis su patirtimi: „Švedai šio dalyko mokėsi trisdešimt metų, o pas mus investavimas pradėjo populiarėti prieš septynerius metus. Dar tik vieną krizę išgyvenome."
Lietuvoje skiriasi kai kurios investavimo tendencijos. Štai Vakaruose žmonės renkasi investicinius fondus ieškodami saugumo, o Lietuvoje jie naudojami rizikingoms investicijoms – saugumo ieškoma dedant indėlius, kuriuose lietuviai laiko apie 25,6 mlrd. litų.
FAKTAI
Kovo duomenimis, Lietuvoje jau buvo investuota 7,392 mlrd. litų.
53 proc. jų atsidūrė antrosios pakopos pensijų fonduose, 28 proc. – gyvybės draudime, 12 proc. – investiciniuose fonduose, 6 proc. – struktūrizuotose finansinėse priemonėse ir 1 proc. – trečiosios pakopos pensijų fonduose.
Tik 2 proc. šalies gyventojų yra įsigiję investicinių fondų, o jų skaičius šių metų kovą sumažėjo 451 žmogumi.
