Dalios Grybauskaitės reitingus smukdo neišsipildę rinkėjų lūkesčiai ir abejotina užsienio politika.
Pirmą kartą nuo inauguracijos D. Grybauskaitės populiarumas sausį smuktelėjo šešiais procentiniais punktais. Visuomenės nuomonių ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenimis, gruodį vis dar populiarumo viršūnėse esančią šalies vadovę, kaip geriausiai atstovaujančią gyventojų interesams, teigiamai įvertino 36,7 proc. apklaustųjų (sausį tokių buvo 42,7 proc.).
Antroje vietoje pagal šį rodiklį esančią Seimo pirmininkę Ireną Degutienę D. Grybauskaitė lenkia beveik keturis kartus. Apžvalgininkai ir stebėtojai neskuba vertinti tokio reitingų smukimo, sakydami, kad reikėtų palaukti ir įsitikinti, ar tai yra momentinis kritimas, ar nauja tendencija.
Lūkesčiai ir nusivylimai
Dar iki prezidentės inauguracijos šalį buvo apėmusi tam tikra euforija. Ji pasireiškė veržlia D. Grybauskaitės pergale jau pirmajame rinkimų ture ir didžiuliais lūkesčiais, kuriuos dauguma žmonių puoselėjo su jos atėjimu į Simono Daukanto aikštę.
Lūkesčius ir nusivylimus, būdingus esant šiandienei Lietuvos padėčiai, psichoterapeutas Olegas Lapinas linkęs lyginti su vaikų ir tėvų santykiais, kai mažieji tikisi, jog vyresni išspręs visas problemas, o vėliau jais nusivilia.
„Kai lūkesčiai nepildomi, žmonės reaguoja kaip vaikai. Jie pamiršta, kad mūsų valdžia yra demokratinė. Piktinasi, kad čia yra diktatūra, o diktatorius nepildo jų reikalavimų. Tada ir susiformuoja išankstinė nuostata, kad jis turi padaryti gerokai daugiau ir tai, ko negaliu padaryti aš“, – aiškino O. Lapinas.
Panašiai mano ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius. Jo teigimu, dalis visuomenės, ko gero, tvirtai nežino, kodėl pasitiki ir kodėl nebepasitiki D. Grybauskaite.
„Iš tikrųjų motyvai, bent jau kai kurių žmonių, galėjo būti gana migloti. Vadinkime tai bendro pobūdžio pasitikėjimu, nelabai tiksliai žinant kodėl ir konkrečiai kuo. Tie, kurie anksčiau gerai nežinojo, kodėl pasitiki, dabar ėmė nepasitikėti, nors gerai nežino kodėl“, – svarstė V. Laučius.
O. Lapino nuomone, aukštus D. Grybauskaitės reitingus kadencijos pradžioje galėjo lemti administraciniai pokyčiai: valdymo pertvarka, naujų pareigūnų paskyrimas. „Kiekvienas žmogus, šiek tiek aktyvesnis už vidutinį, iš pradžių kelia didesnius lūkesčius, o paskui lūkesčiai kelia nusivylimą“, – dėstė psichoterapeutas.
Politologas Vytautas Dumbliauskas antrino, kad žmonės greičiausiai pasigenda realių prezidentės darbų. Pasak pašnekovo, būta vilties, kad D. Grybauskaitė labiau kišis į Vyriausybės veiklą.
„Prezidentė pasirinko kitą veikimo būdą ir stengiasi išlaikyti tam tikrą atstumą, kad nereikėtų prisiimti Vyriausybės nuodėmių. Puikiai ją suprantu, nes irgi nenorėčiau būti arti Vyriausybės, kurią visi peikia“, – samprotavo V. Dumbliauskas.
Nesuprantama užsienio politika
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys smukusį D. Grybauskaitės populiarumą linkęs aiškinti jos vykdoma užsienio politika. Sociologas atkreipė dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia į Baltarusiją, kurios prezidentą Aleksandrą Lukašenką D. Grybauskaitė aiškiai palaikė prieš rinkimus.
V. Gaidys atkreipė dėmesį ir į santykius su Rusija, iš kurios tikėtasi kokių nors ekonominių laimėjimų ar mažesnių energetikos išteklių kainų. Sociologas pridūrė pašlijusius santykius su Lenkija ir JAV.
D. Grybauskaitės užsienio politiką kritikavo ir politologas V. Laučius, tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad visuomenė nėra ypač reikli reaguodama į pokyčius tarptautinėje plotmėje.
Politikos apžvalgininko spėjimais, vieša kritika dėl prezidentės tariamų ar tikrų klaidų padarė savo – atsirado daugiau žmonių, vertinančių D. Grybauskaitę nepalankiai. Vis dėlto V. Laučius nelinkęs atmesti, kad pasitikėjimą prezidente lemia ir mada.
„D. Grybauskaitei tai netikėta. Matysime, ar tai – tendencija, ar atsitiktinumas. Duok Dieve, kiekvienam politikui bent pusę tokių reitingų ir jis bus laimingas“, – sakė sociologas V. Gaidys.
TIK FAKTAI:
