Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras įspėja, kad Europos regione susirgimų tymais sparčiai daugėja. Tai ypač pastebima Prancūzijoje, kur tarp sausio ir kovo užregistruota 4937 tymų atvejų. Tuo tarpu 5090 susirgimo atvejų buvo užregistruota per visus 2010-uosius metus.
Kadangi ši liga dažniausiai yra įvežama, ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Rasa Znaidauskienė nerimauja, kad padidėjęs tarptautinių kelionių skaičius didina ir tymų viruso įvežimo riziką į įvairias šalis, tarp jų ir į Lietuvą
Medikai įspėja, jog, kaip ir kitų užkrečiamųjų ligų, šios ūmios virusinės infekcijos atvejų gali smarkiai padaugėti per Europos krepšinio čempionatą, vyksiantį 2011 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 18, kai į Lietuvą plūstelės tūkstančiai sirgalių.
Faktai
Tymams imlūs – ir vaikai, ir suaugusieji.Tymų gydymas – komplikuotas, nes vaistų veikiančių šį virusą, nėra. Ligos gydymo tikslas – palengvinti ligos simptomus. Susirgę tymais pacientai miršta labai retai, ir tai dažniausiai yra ligos komplikacijų – meningito ar encefalito pasekmė. Deja, Bulgarijoje nuo tymų per 2009-2010-uosius mirė 24 vaikai.Vieną kartą susirgus tymais, daugiau jie nebepasikartoja.Tymais suserga dažniausiai neskiepyti ar tie, kuriems buvo suleistos ne visos vakcinos dozės.
Pasak gyd. Arūno Girčio susirūpinti turėtų visi, kurie nėra nuo šios ligos pasiskiepiję arba nėra ja sirgę. Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina.
Apie tymus
Tymai yra ūminė užkrečiama virusinė infekcija, kurią sukelia Paramoxi šeimos virusas. Liga pasireiškia karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Gydytojas tymus paprastai diagnozuoja, remdamasis paciento nusiskundimais ir objektyvaus tyrimo duomenimis.
Liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Sergantysis tymais gali užkrėsti aplinkinius per 3-5 dienas iki ir 5 dienas po bėrimo. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, tymų virusas su seilių lašeliais patenka į supančią aplinką ir labai greitai plinta. Virusas, patenkęs į sveiko žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, akių gleivinę, nukeliauja į limfmazgius, o vėliau su krauju išplinta po visą organizmą, kur gali sukelti įvairių organų funkcijų sutrikimus.
Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 8-17 (kartais 21) dienų nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas. Ligos pradžią signalizuoja staiga, iki 38,5-39˚C pakilusi temperatūra, ligonis ima sloguoti, sausai kosti, kartais užkimsta. Akys paburksta, parausta, bijo šviesos, ašaroja. 1-3 dienos iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų – pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio vadinamųjų Filatovo-Kopliko dėmelių. Ligonis nevalgo, gali pradėti viduriuoti.
Po 2-5 dienų temperatūra vėl pakyla, būklė pablogėja. Prasideda bėrimo periodas. Odą už ausų, veidą išberia rausvomis dėmėmis; dauguma jų greit virsta susiliejančiais mazgeliais. Pirmą dieną išberia veidą, kaklą, antrą – liemenį, trečią – rankas ir kojas. Tuomet mazgeliai ant veido ima nykti. 4-5 bėrimo dieną krinta temperatūra, švelnėja kosulys, gerėja savijauta, ligonis pradeda sveikti. Nykstant bėrimui, oda dar 5-8 dienas būna rusva, t.y. lieka pigmentacija.
