Kontrabanda – įprastas reiškinys nūdienos Lietuvoje. Sunkmečio sąlygomis nelegaliai įvežamų prekių ir produktų kiekis vis didėja, o ir policija perspėja apie išaugusį nelegalaus alkoholio ir narkotikų vartojimą.
Kontrabandos priežasčių esti įvairių – ir įstatyminio nelankstumo bei mokesčių naštos nulemtų, ir psichologinių bei netgi kultūrinių.
Štai neseniai rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa parodė, kad beveik 4 iš 10 Lietuvos gyventojų visiškai pateisina arba yra likę pateisinti kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą. Ar galime „pateisinti tuos, kurie pateisina“? Pakalbinti Seimo atstovai apie nelegalių prekių įvežimą samprotavo skirtingai, tačiau abu buvo vienareikšmiškai griežti – kontrabandos negalima pateisinti, su ja reikia kovoti.
A. Vidžiūnas: mūsų visuomenė per daug tolerantiška daugeliui dalykų
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Arvydas Vidžiūnas juokaudamas prisipažino, jog pats yra kilęs iš vakarų Lietuvos, kur kontrabanda tiesiog klesti.
„Kontrabanda yra tiesiog Suvalkijos, ar Sūduvos, mentaliteto dalis. Atsiminkime XIX a. pabaigos knygnešius – juk jie, ciniškai šnekant, buvo mūsų kultūriniai kontrabandininkai. Per sieną ir per Šešupę į Lietuvą suplaukdavo daugybė kultūrinių ir ūkinių dalykų. Ir pastaruoju metu pasienis yra lengvesnio uždarbio vieta,“ – samprotavo parlamentaras.
Jo manymu, lietuvių visuomenė apskritai yra per daug tolerantiška daugeliui reiškinių, kurie normaliose, demokratiškose, sveikose visuomenėse nėra toleruojami.
„Iš esmės toks požiūris (dalinis kontrabandos pateisinimas – past.) rodo, kad mūsų visuomenė, žmonių santykiai, žmonių pasitikėjimas valstybe, pilietiškumas ir bendruomeniniai ryšiai yra silpni ir prasti. Nežinia, ar tai mūsų tautinis bruožas, sunku būtų pasakyti. Tačiau esame maža valstybė, turinti daug sienų, o pasieniuose juk visą tokie dalykai klesti“, – teigė A. Vidžiūnas.
Švietimas – visada į naudą
Paklaustas apie tai, kokiais būdais galima būtų su kontrabanda kovoti – įstatyminiais ar edukaciniais, konservatorius pareiškė, jog švietimas bet kada išeina į naudą.
„Švietimas niekada nekenkia. Bet jei Lietuvos valstybė būtų sukūrusi vertybėmis ir protu paremtas tarnybas – pasienį, muitinę, policiją, teismus, prokuratūrą ir visą kitą teisinį aparatą, jei jis veiktų nuoširdžiai, rimtai ir tikrai remdamasis teise, mano supratimu, tai būtų didžioji pastanga kovoje su nelegalių prekių įvežimu“.
Jo manymu, pagrindinė kontrabandos klestėjimo ir jos pateisinimo priežastis – silpnas teisinis aparatas ir nebaudžiamumo iliuzija.
„Mūsuose svarbiausias dalykas – likti nenubaustam. O juk teisinė sistema turi sudaryti tokį įvaizdį, kad tu neliksi nubaustas net dėl smulkmenos, ne tik dėl didelių dalykų. Pas mus dabar bausmės dažnai galima išvengti. Teisinė sistema, mano supratimu, veikia silpnai. Bet čia jau Lietuvos bruožas, ką padarysi“, – apgailestavo parlamentaras.
V. Gapšys: valstybė turėtų įvertinti ir apskaičiuoti
Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys jau nuo pat pokalbio pradžios buvo griežtas – kontrabandos jis nepateisina jokiais būdais.
„Jokiu būdu nepateisinu kontrabandos. Valstybė nesurenka mokesčių, tačiau ir patys gyventojai rizikuoja, kad vartos nekokybiškus produktus, o tai gali atsiliepti jų sveikatai ir gyvenimo gerovei. Todėl manau, kad mūsų valstybėje tai yra vienas iš svarbių tikslų, į kurį turi būti atsižvelgiama“, – kalbėjo jis.
„Tačiau valstybė taip pat turi atsižvelgti į žmonių poreikius. Jeigu žmonės užsiima kontrabanda, ir yra įvežamos nelegalios prekės, produktai, tai yra iš dalies ir dėl to, kad mokesčių sistema yra netinkamai sureguliuota, netinkamai įvertinti žmonių poreikiai. Už tai jie patys turi prisiimti atsakomybę“.
V. Gapšio teigimu, su kontrabanda nepadės kovoti ir neseniai priimti alkoholio ir degalų akcizai.
„Mes dabar labai aiškiai matome, kokia yra situacija pakėlus alkoholio bei degalų akcizą. Daugelis gyventojų arba važiuoja apsipirkti į kitas šalis, arba tos prekės pravežamos kontrabandiniu būdu.
Valstybė turėtų įvertinti ir pasiskaičiuoti, kas yra pigiau – galbūt, sumažinus akcizą, padidėtų vietinės produkcijos vartojimas. Gal tuomet paprasčiausiai kontrabandai nebeliktų prasmės?“, – svarstė „darbietis“.
Jo įsitikinimu, iš to išloštų ir valstybė – tuo pačiu mažiau lėšų pareikalautų ir teisėsauga.
Paklausus apie galimus kovos su kontrabanda būdus, V. Gapšiui patiko idėja apie šviečiamąją veiklą.
„Sunku būtų „šviesti“ tuose regionuose, kur kontrabanda yra įsišaknijusi, bet tiek mokyklose, tiek universitetuose reikia pristatyti, parodyti kontrabandinių produktų vartojimo žalą patiems gyventojams. Juk tie pinigai, kurie surenkami į valstybės biudžetą, dažniausiai yra panaudojami būtent pačių gyventojų poreikiams tenkinti“, – sakė parlamentaras.
Kontrabanda nėra lietuvių tautinis bruožas
Vytautas Gapšys nesutiko su teiginiu, jog užsiėmimas kontrabandine veikla – lietuvių tautos bruožas.
„Nemanau, kad tai teisinga. Jeigu imtume kitų pasaulio šalių pavyzdžius, pamatytume, kad kontrabanda klesti ir ten. Tai yra tikrai ne lietuvių tautinis bruožas. Bet reikia įvertinti, kaip Lietuvos valdžia pati žiūri į kontrabandą ir kokias sąlygas gyventojams sudaro. Juk kontrabanda dažniausiai užsiimama ne dėl to, kad tai kažkam patinka, o dėl to, kad taip priverčia gyvenimas“, – teigė „darbietis“.
Kažin, ar verta tikėtis, kad artimiausiu metu galėsime džiugiai konstatuoti kontrabandinės veiklos sulėtėjimą. Bus įdomu pasverti, kiek įtakos nelegalių prekių įvežimui turės ekonominės krizės pabaiga (pagal optimistinį scenarijų, jog net ir krizė turi pradžią bei pabaigą). Tuomet greičiausiai ir pamatysime, ar tai yra mūsų tautinės savimonės bruožas, ar sunkmečio naštos padiktuotas išgyvenimo būdas.
