Virusams daugintis padeda drėgmė
Labiausiai prie spartesnio virusų plitimo prisideda žmonių kontaktas bei ore tvyranti drėgmė, be šių faktorių, pasak šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, jokie orai nėra baisūs.
„Nėra blogo oro, yra blogi žmonės. Ore virusai nesiaučia, jie dauginasi ir plinta nuo žmogaus prie žmogaus. Taip, kai šalta, daugiau peršalimų, pasidarome imlesni virusams ir bakterijoms, tad susirgti lengviau, o kai drėgnas oras - virusai ilgiau išbūna pakabinti vandens lašeliuose ore, tad ilgiau užkrečia. Tad ne šaltis, bet drėgmė ir dideli susibūrimai skatina ligas”, – kalba gydytojas.
Bet kokia temperatūra yra tinkama virusų dauginimuisi ir plitimui, išimtis galėtų būti didelis šaltis, kuris gali sustabdyti virusus, todėl šaltos žiemos gali ne padidinti ligonių skaičių, o sumažinti.
„Prie bet kokios temperatūros virusai dauginasi ir plinta. Labai šaltas ir sausas oras, kuomet temperatūra nukrenta iki -15–20, kaip tik dezinfekuoja aplinką. Kaip minėjau, ne temperatūra, bet oro drėgmė yra pagrindinis meteorologinis rizikos greičiau susirgti peršalimo ligomis faktorius”, – mini gydytojas V. Morozovas.
Peršalimo sezonas tęsiasi visus metus
Nors yra manoma, kad peršalimo sezonas prasideda atšalus orams, tačiau kiekvienu metų laiku galima susirgti. Todėl savo sveikata rūpintis reikia ištisus metus.
„Peršalimo sezonas niekada nesibaigia. Rugpjūtis – anginų sezonas, dėl karštų dienų ir vėstančių naktų, rugsėjis – mokslo metų pradžia, prasideda apsikeitimai virusais darželiuose ir mokyklose, daugiau žmonių sutinkame gatvėse ir viešajame transporte”, – kalba V.Morozovas.
Kaip ir visi dalykai, kurie nutinka netikėtai, taip ir netikėtas šaltis gali turėti įtakos mūsų atsparumui ligoms.
„Netikėtas šaltis organizmui gali sukelti šoką ir jis gali netikėtai susirgti. Susilpnėjus imunitetui reikėtų labiau saugotis”, – mini šeimos gydytoja Jurgita Fominienė.
Apsisaugojimo priemonės
Žinome tam tikrus metodus, kurie padeda ruoštis peršalimo sezonui. Jie apima grūdinimąsi, kontrastinio dušo priėmimą, keičiant šiltą ir šaltą vandens sroves, taisyklingą mitybą. Tačiau to kartais nepakanka – svarbus ir nuolatinis judėjimas.
„Norint apsisaugoti svarbu vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, neiti pasivaikščioti į prekybos centrus, grūdintis, turėti reguliarios fizinės veiklos, hobį, nemarinti savęs dietomis. Vaistinėse vienintelis stebuklingas „imuninis“ preparatas - žuvies taukai”, – mini V.Morozovas
„Neseniai atliktų tyrimų duomenimis paaiškėjo kad, imuniteto stiprinimui pagrindinis ir svarbiausias dalykas yra fizinis aktyvumas. O visos kitos priemonės yra mažiau efektyvios. Tai reiškia, kad svarbu judėti, tuomet ir tos ligos nebaisios bus. Galimos ir kitos priemonės, kontrastiniai dušai taip pat pripratina organizmą prie vėsesnio oro. Jis naudojamas kaip grūdinimosi priemonė nuo senų laikų, tačiau nėra toks veiksmingas kaip nuolatinis aktyvumas”, – pataria J. Fominienė.
