Paimkime technologijas – automobilius, skalbimo mašinas, liftus. Padidinkime kalorijų suvartojimą, leiskime suklestėti gerovei. Pridėkime televiziją, internetą ir video žaidimus. Įmaišykime intensyvų saldumynų bei greito maisto marketingą. Ir gausime epidemijos padarinius.
FAKTAI: Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai, medikai ir maitinimosi specialistai stveriasi už galvų: žmonija vieningai tunka. Ši epidemija apėmė ne tik industriškai klestinčias šalis, bet ir tas, kurių ekonomika nėra stipri. Dabar pasaulyje gyvena daugiau kaip milijardas suaugusiųjų, turinčių antsvorį, ir apie 300 milijonų, kuriems pripažintas klinikinis nutukimas. Baisiausia, kad vaikų tukimo tempai dar didesni. PSO duomenimis, dabar pasaulyje yra daugiau kaip 17,6 milijono vaikų iki penkerių metų, kurie turi viršsvorį. Daugelyje šalių nutukusių vaikų ir paauglių skaičius per paskutinius 20-30 metų padvigubėjo, kai kur net patrigubėjo. Nutukusių ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius svyruoja nuo 10 iki 20 proc., beje, nutukusių mergaičių dėl jų konstitucijos ypatybių pasitaiko 1,5-2 kartus dažniau.
Kodėl mūsų vaikai tampa stori?
1. Aš stambus – ir vaikas neliesas
Visų pirma, reikia aptarti genetikos įtaką. Jeigu tėvai stambūs, natūralu, kad jie ir vaikui perduoda stambumo genus. Tokiems vaikams nutukimo tikimybė padidėja nuo 50-60 iki 80-90 proc.
2. Ieškome ligų
Kai kuriais atvejais nutukimo priežastis gali būti sutrikusi endokrininės (vidaus sekrecijos liaukų) ar nervų sistemos veikla. Pradinėse stadijose pagausėja prakaitavimas, atsiranda troškulys, pykinimas, vaikas greitai pavargsta, jam dažnai sukasi galva, atsiranda funkcinių širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimų.
3. Valgyk, vaikeli, valgyk, mažuti
Tačiau nemažai klaidų padaro patys tėvai. Paprastai šeimose, turinčiose polinkį į apkūnumą, ir mitybos tradicijos nukreiptos į tai, kad vaikelį reikia kuo sočiau maitinti.
Permaitinimas, ypač ankstyvame amžiuje, sukelia medžiagų apykaitos sutrikimų, kurie su amžiumi dar padidėja. Riebalų audiniai reikalauja juos maitinti, o tai didina apetitą, skatina persivalgyti ir toliau tukti.
4. Gal vafliuką, sausainuką ?
Nutukimą skatina ir per didelis lipidų bei angliavandenių kiekis maiste. Manų košė, įvairūs makaronų gaminiai su riebiais padažais, meduoliai, sausainiai, bandelės, pyragėliai, tortai, įvairūs saldūs gazuoti vaisvandeniai – štai kur slypi realus pavojus, kupinas gliukozės ir konservantų. Atrodytų, vaikas nieko nevalgė, tik išgėrė porą stiklinių kolos ir sustorėjo.
Štai kaip šmaikščiai žurnalo „National Geographic“ bendradarbė Cathy Newman aprašo įspūdžius iš vizito McDonalds' restorane su Pensilvanijos Universiteto mitybos mokslo profesore Barbara Rolls: „Maždaug už dvylika dolerių Rolls ir aš užsisakėme „Happy Meal„ rinkinį su sūrainiu (cheeseburger), kolos ir keptų bulvyčių; „Big Mac“ su vidutinio dydžio keptom bulvytėm bei didelę porciją kolos. Inspekcija prasideda. Rolls įdėmiai įsižiūri į „Big Mac„ (600 kalorijų!). Vaikų „Happy Meal“ sūrainis beesąs toli gražu nevaikiško dydžio ir 330 kalorijų! Galiausiai susumavus, pasirodo, jog prieš mus ant raudono plastikinio padėklo pūpso 2,470 kalorijų vertės valgis: jeigu mes suvalgytume viską iki paskutinio trupinio, abi iš mūsų suvartotume po 77 proc. dienos kalorijų poreikio – ir tai tik per vieną pavalgymą."
5. Kaip formuojasi įpročiai?
„Vaikai, manau, viena labiausiai pažeidžiamų grupių“, – tvirtina gyd.dietologė Lina Viniarskaitė. –„Nes dėl netinkamų maitinimosi įpročių susiformavimo kalti ne jie patys, o dažnai – tėvai. O to priežastis – dabartinis gyvenimo būdas, tempas. Tėvai nespėja gaminti valgyti namie, vaikai priversti pavalgyti patys (ką jie renkasi ar pietus mokykloje ar saldžius užkandžius, manau sakyti neverta). Kitas dalykas, vaikus daug lengviau įtakoja reklama.
Kavinės, greito maisto restoranai pilni patiekalų ir rinkinių skirtų būtent vaikams (su žaislais, piešinukais ir pan.) Tai, savaime suprantama, kad vaikas norės tokio rinkinio (galbūt net ne visada dėl maisto, bet kai yra maistas...). Prekybos centruose morkyčių ar kopūstų išdėstytų vaikų akių lygyje nerasite. Tačiau dauguma saldumynų, traškučių, sausainiukų – išdėstyta būtent taip. Ir be abejonės, vaikas to užsimano. O koks tėvas atsispirs savo vaiko prašymui!“
O po to neretai tėvus apima beviltiškas jausmas, kad situacija jau nebekontroliuojama. Tėvai pastebi, kad vaikai:
*nevalgo pusryčių;
*užkandžiauja saldžiai ir riebiai – valgo bulvių traškučius, bandeles, šokoladą, saldainius, ledus;
*geria daug saldžių gėrimų;
*mėgsta greitai pagaminamą maistą: dešreles, žuvies pirštelius, picą ir kt.;
*vartoja mažai daržovių.
6. Namo parvešiu, galėsi padrybsoti prieš televizorių
„Dar viena didelė šiandieninė problema – šiuolaikinių vaikų nejudrumas, mažas fizinis aktyvumas, pasyvus poilsis“. – akcentuoja dietologė. Specialistai bent jau rengia seminarus ir stebi statistiką, o ką daro tėvai? Į mokyklas ir būrelius tėvai veža vaikus automobiliais, vietoj to, kad jie paėjėtų.
Namuose atžalos beveik visą laisvą laiką po pamokų praleidžia prie kompiuterių ar televizorių. Tyrimų duomenimis, didžioji dalis vaikų patys mieliau renkasi pasyvų poilsį. Ir ką gi mato mūsų vaikai per televiziją? Mitybos mokslo žurnalo (Journal of Nutrition Education) tyrimu JAV vaikas vidutiniškai per metus mato maždaug 10,000 gėrimų ir užkandžių reklamų.
Apvalainas – nelygu sveikas
Daug laiko vaikai praleidžia mokykloje. Ūgtelėję, jie nori būti savarankiški ir patys spręsti, kokį maistą jiems pasirinkti, tačiau ne visada jų pasirinkimas būna teisingas.
Šiandieninė vaikų mityba reiškia, jog augančios kartos sveikata bus blogesnė, sirgti jie pradės anksčiau, o gyvens trumpiau.
Nutukimas ir antsvoris yra pagrindiniai tokių chroniškų ligų, kaip II-ojo tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, hipertonijos, insulto, taip pat kai kurių vėžio formų, rizikos veiksniai. Pirmiausia kalbama apie maitinimosi trakto, storosios žarnos, krūties, gimdos ir inkstų navikus. Deja, pasak PSO duomenų, visos šios ligos jaunėja. Specialistai ypač susirūpinę II-ojo tipo cukriniu diabetu – lėtine liga, provokuojančia širdies ir kraujagyslių ligas bei insultus. Anksčiau diabetu sirgdavo žmonės, vyresni kaip 50 metų, o dabar jis diagnozuojamas ir nutukusiems vaikams, dar nesulaukusiems lytinio brendimo amžiaus.
Tai ką gi daryti su nutukusiu vaiku?
Dabar nutukimą gydyti padeda gydytojai pediatrai, endokrinologai, dietologai, psichologai. Daugelio antsvorio turinčių vaikų svorį galima koreguoti. Deja, dietologė Lina Viniarskaitė tvirtina, kad vaistų nutukimui gydyti nėra. Ir jei randama kažkokių rekomendacijų, kad galima gydytis medikamentais, ji pataria tuo nepasitikėti ir neužsiimti saviveikla. „Vaikų nutukimą gydyti labai sunku“. – sako ji. – „Jie, paprastai, patys neturi motyvacijos, o motyvuoti juos yra sunku.
Vaikas nesupras, kodėl jam negalima, jeigu jis nori. Net ir draugų tarpe situacija dabar pasikeitusi. Jeigu anksčiau nutukęs klasėje būdavo vienas ir iš jo šaipydavosi, tai dabar tokių pusė klasės ir niekas nebesijuokia". Pasak jos, pirmiausia, nuo pat mažens turėtų būti ugdomi tinkami maitinimosi įpročiai. Bet kaip žinia, geriausias pavyzdys yra tėvai. Ir jeigu patys tėvai nekreipia dėmesio į savo maitinimąsi, tai tikrai nereikia tikėtis, jog vaikai elgsis kitaip.
Bet nuleisti rankų negalima! Svarbu stebėti savo vaiko vystymąsi, svorio augimą ir laiku kreiptis į specialistus, kai to reikia. Jei vaikas tunka, reikia pareguliuoti jo dienos režimą, veiklą, pasiūlyti jam lankyti judresnį būrelį, baseiną. Jei po fizinių užsiėmimų apetitas auga, pasitarus su gydytoju galima vaikui padėti. Vaikams rekomenduojama valgyti dažnai, ne rečiau kaip šešis kartus per dieną. Pusryčius būtina pavalgyti namuose, mokykloje užkąsti liesos mėsos su duona ir daug salotų lapų, pomidorų, agurkų. Labai svarbu, kad vaikas liautųsi nuolat užkandžiavęs. Tarp valgymų – trijų pagrindinių ir trijų užkandžiavimų – turi praeiti poros trejeto valandų laiko tarpas.
„Tačiau svarbu ir neperlenkti lazdos. Juk tai vaikystė. Manau, nenorėtumėte, jog jūsų vaikas ją prisimintų kaip nuolatinį košių virtų vandenyje ar kopūstų lapų graužimą. Svarbu viskas su saiku!“ – sako gyd.dietologė.
